Savivaldybėms bus perduota apie 753 tūkst. hektarų kaimiškose teritorijose esančios valstybinės žemės

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo planuojama nuo 2027 m. sausio 1 d. perduoti savivaldybių kaimiškose teritorijose esančią valstybinę žemę patikėjimo teise valdyti savivaldybėms. 

Savivaldybėms bus perduota apie 753 tūkst.  ha valstybinės žemės: apie 186 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių, kurie užima apie 312 tūkst. ha ploto, taip pat apie 441 tūkst. ha žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų.

Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių perduodama Šilutės rajono savivaldybei (7395 sklypai) ir Šalčininkų rajono savivaldybei (6644 sklypai). Mažiausiai sklypų perduodama Visagino savivaldybei (115 sklypų) ir Birštono savivaldybei (151 sklypas).

Daugiausiai sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perduodama Šilutės rajono savivaldybei (34798 ha) ir Zarasų rajono savivaldybei (22991 ha). Mažiausiai sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perduodama Visagino savivaldybei (699 ha).

Šis Vyriausybės nutarimo projektas parengtas įgyvendinant 2025 m. gruodį Seimo priimtus Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. savivaldybės patikėjimo teise valdys ne tik jų teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose esančią valstybinę žemę, bet ir kaimiškose teritorijose esančią valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.

Savivaldybėms siūloma perduoti visą savivaldybių kaimiškose teritorijose esančią valstybinę žemę, išskyrus Žemės įstatyme numatytas išimtis. 

Prie savivaldybėms neperduotinos valstybinės žemės buvo priskirta valstybinė žemė, suteikta kitiems patikėtiniams; skirta krašto apsaugai (karinio kontrmobilumo priemonėms pasienio ruože su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi įgyvendinti); Kauno tarptautinio oro uosto skrydžių saugumui užtikrinti ir inžinerinei infrastruktūrai prižiūrėti; gamtos paveldo teritorinių kompleksų ir objektų bei kultūros paminklų apsaugai ir naudojimui visuomenės poreikiams. 

Taip pat bus neperduota žemė, skirta valstybei svarbiais pripažintiems projektams („Rail Baltica“ ir „Via Baltica“), „Rheinmetall“ AG ir UAB „Rheinmetall Defence Lietuva“ įgyvendinamam stambiam projektui „Lithuanian Center of Exellence for Ammunition“, regioninės svarbos projektams įgyvendinti; patenkanti į Kauno laisvosios ekonominės zonos teritoriją. Neperduodama ir valstybės funkcijoms atlikti skirta valstybinė žemė, valstybinės svarbos energetikos objektams, valstybės institucijų valdomam specialiosios paskirties nekilnojamajam turtui statyti ir eksploatuoti; Miškų įstatyme nustatytais atvejais perduotina Valstybinių miškų urėdijai; įtraukta į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą.

Užteršta, apleista ar bešeimininkių statinių ar atliekų turinti valstybinė žemė, perduodama savivaldybėms valdyti patikėjimo teise. Savivaldybėms tenkančios išlaidos, susijusios su tokios žemės priežiūra, galėtų būti kompensuojamos iš mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dalies, skiriamos savivaldybėms ir naudojamos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti.

Perduodamos savivaldybėms valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų erdviniai duomenys skelbiami interneto svetainėje www.planuojustatau.lt.

Pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ projekto galima teikti iki lapkričio 25 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Praneša policija, įspėja ugniagesiai gelbėtojai

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kaip saugotis, kad nekiltų gaisras automobilyje. Lapkričio 3 d. iš sklypo Saugų k. buvo pavogtas robotas, pjaunantis žolę, kuris priklauso vyrui, gim. 1946 m. Nuostolis 999 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 11 d. į Šilutės r. PK kreipėsi moteris, gim. 1966 m., gyv. Šilutėje, kad spalio 30 d. popietę internetinėje svetainėje nusipirko paltą, už kurį pervedė pinigus. Tačiau negavo nei prekės, nei atgavo sumokėtų pinigų. Nuostolis

Tarptautinis pripažinimas: Šilutės rajonas tapo Baltijos jūros regiono kultūros perlu

Šilutės rajonui suteiktas Baltijos jūros regiono kultūros perlo 2027 titulas. Tarptautinė komisija įvertino savivaldybės parengtą Kultūros ir atsparumo veiksmų planą. Šilutė tapo antrąja Lietuvos savivaldybe, pelniusia šį įvertinimą. 2025 m. jis buvo skirtas Alytaus rajonui. Šiemet titulą pelnė keturios savivaldybės. Pirmajame konkurso etape dalyvavo 13 miestų iš aštuonių Baltijos jūros regiono šalių. Baltijos jūros regiono kultūros perlo titulas skiriamas mažiems ir vidutinio dydžio regiono miestams bei savivaldybėms, kurie kultūrą nuosekliai pasitelkia bendruomenėms stiprinti, socialinei atskirčiai mažinti ir visuomenės atsparumui didinti.

Savivaldybėms bus perduota apie 753 tūkst. hektarų kaimiškose teritorijose esančios valstybinės žemės

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo planuojama nuo 2027 m. sausio 1 d. perduoti savivaldybių kaimiškose teritorijose esančią valstybinę žemę patikėjimo teise valdyti savivaldybėms.  Savivaldybėms bus perduota apie 753 tūkst.  ha valstybinės žemės: apie 186 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių, kurie užima apie 312 tūkst. ha ploto, taip pat apie 441 tūkst. ha žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų. Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių perduodama Šilutės rajono savivaldybei (7395 sklypai) ir Šalčininkų rajono

Ar tikrai kaltas ruduo: kada prastos savijautos negalima nurašyti tik tamsiajam sezonui

Persukus laikrodžius į žiemos laiką ir trumpėjant šviesiajam paros metui, natūraliai keičiasi daugelio dienos ritmas. Ryte sunkiau atsikelti, iš darbo grįžtama jau sutemus, vakare laiką norisi leisti prie televizoriaus, o aktyvius savaitgalio planus dažniau pakeičia poilsis namuose. Rudenį tokius pokyčius nesunku nurašyti metų laikui, tačiau psichikos sveikatos specialistė atkreipia dėmesį, kad bandydami tausoti jėgas kartais nepastebimai atsisakome būtent tų veiklų, kurios padeda jaustis geriau. Tad kaip atskirti sezoninį nuovargį nuo sunkumų, kuriuos būtina aptarti su specialistu? Pasak „Affidea Lietuva“ medicinos

Taip pat skaitykite