Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso nugalėtoja – „Ėvė“ iš Mingės kaimo  

2026 metais etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse buvo išskirtos trys nominacijos: „Etnografinė sodyba“, „Etnokultūrinės veiklos“ ir „Kulinarinis paveldas tradicinėje aplinkoje“. Pristatome konkurso laureatus.

Nominacija „Etnografinė sodyba“

I vieta – sodyba „Ėvė“. Mažoji Lietuva.

Ingos Šarakauskės sodyba „Ėvė“ įsikūrusi Minijos (Mingės) kaime, Nemuno deltos regioniniame parke, dar vadinamame lietuviškąja Venecija. Čia dera pamario krašto gamtos ir kultūros paveldas bei šiuolaikiniam poilsiui pritaikyta aplinka. Sodybos svečiai kviečiami pažinti Mažosios Lietuvos tradicijas, žvejoti, stebėti paukščius ir ilsėtis.

Tai buvusi Minijos kaimo mokyklos sodyba, kurioje išliko gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai – staldas, skūnia bei rūsys. Dabartiniai sodybos pastatai siejami su 1900 metais, tačiau mokyklos istorija šioje vietoje gerokai senesnė: Kultūros vertybių registro duomenimis, vienos klasės pradžios mokykla čia veikė jau 1736 metais, o 1750 metais jai skirtas žemės sklypas.

Sodyba išsiskiria darnia skirtingų laikotarpių pastatų architektūra. Pagrindinis medinis namas dengtas molio čerpėmis, jo išorė vertikaliai apkalta lentomis su lentjuostėmis. Pastatą puošia Mažosios Lietuvos liaudies architektūrai būdingi drožinėti lėkiai, vėjalentės, karnizinės lentos, langų apvadai ir langinės. Išlaikytas kraštui būdingas spalvų derinys: rausvi arba natūralaus medžio atspalvio fasadai, balti langų rėmai ir tamsesnės stogų bei apdailos detalės. Rekonstruojant sodybą dėl spalvinių sprendimų konsultuotasi su architektais Martynu ir Marija Purvinais.

Išsaugoti buvusios mokyklos pastatų tūriai, konstrukcijos ir vidaus suplanavimas. Pagrindiniame name tebėra koklinė krosnis, o šeimininkai saugo rekonstrukcijos metu rastus baldus bei buities rakandus. Edukacijoms naudojami ir kitų Minijos kaimo gyventojų padovanoti senieji daiktai. Sodybos architektūriniai bei spalviniai sprendimai pristatyti kaip Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros pavyzdys. 2024 metais sodyba įvertinta Saugomų teritorijų produkto ženklu už autentiškumą ir indėlį puoselėjant Mažosios Lietuvos kultūrą.

II vieta – sodyba „Mockynė“. Suvalkija (Sūduva).

Šakių rajono Mikytų kaime, Lekėčių seniūnijoje, įsikūrusi „Mockynė“ – daugiau kaip 200 metų istoriją menanti zanavykų vienkiemio sodyba.

III vieta – sodyba „Mūsų senovė“. Žemaitija.

Jurbarko rajono Juodaičių miestelyje įsikūrusi „Mūsų senovė“ – nekomercinė kultūros ir istorijos pažinimo erdvė, primenanti gyvąjį muziejų. Apleistą sodybą per penkerius metus savo rankomis atkūrė Aušra ir Lionginas Garniai.

Nominacija „Etnokultūrinės veiklos“

I vieta – sodyba „Birštono dvarelis“. Dzūkija (Dainava).

Jundeliškių kaime, maždaug už dešimties kilometrų nuo Birštono įsikūręs „Birštono dvarelis“ kviečia pažinti Panemunės Dzūkijos tradicijas ir krašto svetingumą.

II vieta – VšĮ „Vikingų kaimas“. Aukštaitija.

Širvintų rajone veikiantis „Vikingų kaimas“ supažindina lankytojus su senovės gyvenimo būdu, amatais, karyba, buitimi ir pasaulėžiūra. Nors veiklose pasitelkiama vikingų laikotarpio tematika, daug dėmesio skiriama baltų genčių istorijai ir vietos kultūriniam kontekstui.

III vieta – sodyba „Baltiška pirtis“. Suvalkija (Sūduva).

Marijampolės savivaldybėje, ant Šešupės kranto įsikūrusi „Baltiška pirtis“ kviečia pažinti lietuviškos pirties tradicijas, jų sąsajas su gamta ir senąja pasaulėžiūra.

Nominacija „Kulinarinis paveldas tradicinėje aplinkoje“

I vieta – Lekėčių bendruomenės moterų klubas. Suvalkija (Sūduva).

Šakių rajone veikiantis Lekėčių bendruomenės moterų klubas buvusios mokyklos patalpose įkūrė Kulinarinio paveldo namus. Tai vieta, kurioje saugomi ir lankytojams pristatomi zanavykų krašto patiekalai, receptai bei maisto gaminimo papročiai.

II vieta – asociacija „Džiaugsmo dirbtuvės“. Dzūkija (Dainava).

Neries regioniniame parke, Naujosios Rėvos piliakalnio papėdėje veikianti asociacija „Džiaugsmo dirbtuvės“ puoselėja meduolių kepimo ir puošybos tradicijas. Istoriniame kaime esančiame moliniame namelyje asociacijos vadovė Regina Žemaitienė su komanda rengia kūrybines ir pažintines edukacijas. Dirbtuvių devizas – „Meilė, miltai ir medus!“

III vieta – „Panemunio sodyba“. Dzūkija (Dainava).

Birštono apylinkėse, Panemunio kaime, netoli Nemuno įsikūrusi „Panemunio sodyba“ puoselėja tradicinius Dzūkijos krašto valgius. Lankytojams siūlomas kulinarinio paveldo maitinimas ir edukacinės programos, kuriose pristatomi vietos receptai bei gaminimo būdai.

Konkurso prizines vietas užėmusioms sodyboms suteiktas etnokultūrinės sodybos ženklas.

Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursą organizuoja Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Žemės ūkio ministerija bei Turizmo rinkodaros asociacija TURA.

Kviečiame visus keliautojus šias sodybas aplankyti, pasigrožėti jose kuriama aplinka, paskanauti jose gaminamų kulinarinio paveldo patiekalų ir pasisemti žinių apie amatus, kalendorines šventes, vietos papročius ir kitas etninės kultūros vertybes. 

Šių ir ankstesnių metų konkurso laimėtojus rasite Etninės kultūros globos tarybos svetainėje, Etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų sąvade: https://ekgt.lt/veiklos-sritys/gidai/etnokulturines-kaimo-turizmo-sodybos/.

Etninės kultūros globos tarybos informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Praneša policija, įspėja ugniagesiai gelbėtojai

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kaip saugotis, kad nekiltų gaisras automobilyje. Lapkričio 3 d. iš sklypo Saugų k. buvo pavogtas robotas, pjaunantis žolę, kuris priklauso vyrui, gim. 1946 m. Nuostolis 999 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 11 d. į Šilutės r. PK kreipėsi moteris, gim. 1966 m., gyv. Šilutėje, kad spalio 30 d. popietę internetinėje svetainėje nusipirko paltą, už kurį pervedė pinigus. Tačiau negavo nei prekės, nei atgavo sumokėtų pinigų. Nuostolis

Tarptautinis pripažinimas: Šilutės rajonas tapo Baltijos jūros regiono kultūros perlu

Šilutės rajonui suteiktas Baltijos jūros regiono kultūros perlo 2027 titulas. Tarptautinė komisija įvertino savivaldybės parengtą Kultūros ir atsparumo veiksmų planą. Šilutė tapo antrąja Lietuvos savivaldybe, pelniusia šį įvertinimą. 2025 m. jis buvo skirtas Alytaus rajonui. Šiemet titulą pelnė keturios savivaldybės. Pirmajame konkurso etape dalyvavo 13 miestų iš aštuonių Baltijos jūros regiono šalių. Baltijos jūros regiono kultūros perlo titulas skiriamas mažiems ir vidutinio dydžio regiono miestams bei savivaldybėms, kurie kultūrą nuosekliai pasitelkia bendruomenėms stiprinti, socialinei atskirčiai mažinti ir visuomenės atsparumui didinti.

Savivaldybėms bus perduota apie 753 tūkst. hektarų kaimiškose teritorijose esančios valstybinės žemės

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo planuojama nuo 2027 m. sausio 1 d. perduoti savivaldybių kaimiškose teritorijose esančią valstybinę žemę patikėjimo teise valdyti savivaldybėms.  Savivaldybėms bus perduota apie 753 tūkst.  ha valstybinės žemės: apie 186 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių, kurie užima apie 312 tūkst. ha ploto, taip pat apie 441 tūkst. ha žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų. Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių perduodama Šilutės rajono savivaldybei (7395 sklypai) ir Šalčininkų rajono

Ar tikrai kaltas ruduo: kada prastos savijautos negalima nurašyti tik tamsiajam sezonui

Persukus laikrodžius į žiemos laiką ir trumpėjant šviesiajam paros metui, natūraliai keičiasi daugelio dienos ritmas. Ryte sunkiau atsikelti, iš darbo grįžtama jau sutemus, vakare laiką norisi leisti prie televizoriaus, o aktyvius savaitgalio planus dažniau pakeičia poilsis namuose. Rudenį tokius pokyčius nesunku nurašyti metų laikui, tačiau psichikos sveikatos specialistė atkreipia dėmesį, kad bandydami tausoti jėgas kartais nepastebimai atsisakome būtent tų veiklų, kurios padeda jaustis geriau. Tad kaip atskirti sezoninį nuovargį nuo sunkumų, kuriuos būtina aptarti su specialistu? Pasak „Affidea Lietuva“ medicinos

Taip pat skaitykite