Šilutės rajono savivaldybė 2026 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitinge užėmė 49 vietą iš 60. Ji surinko 39,15 taško iš 100. Pernai Šilutės rajono savivaldybė buvo 47-oje vietoje.

Žaliausia Lietuvos savivaldybe pripažinti Druskininkai, reitinge užėmę pirmąją vietą. Apdovanojimą trečiadienį vykusiame XX-ajame Lietuvos urbanistiniame forume „Mūsų gyvenamoji aplinka“ Druskininkų savivaldybei įteikė Aplinkos ministerijos kancleris Vladislav Kondratovič.

Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas sudaromas penktus metus. Juo siekiama įvertinti ir pamatuoti savivaldybių aplinkosaugos pasiekimus, stiprinti jų konkurencingumą ir skatinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų bei Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.

„Šio reitingo tikslas – didinti savivaldybių konkurencingumą ir lyderystę aplinkosaugos srityje, skatinti nacionalinių aplinkosaugos tikslų ir Europos žaliojo kurso siekių įgyvendinimą. Tokie įrankiai padeda savivaldai ne tik pamatuoti pasiektą pažangą, bet ir skatina savivaldybes mokytis vienoms iš kitų, dalytis gerosiomis praktikomis bei ieškoti veiksmingesnių aplinkosaugos sprendimų, kad Lietuvos gyventojai galėtų džiaugtis švaresne, saugesne ir aplinkai draugiškesne gyvenamąja aplinka“, – sako V. Kondratovič.

Druskininkai, pernai užėmę 12 vietą, šiemet pakilo į pirmąją. Savivaldybė surinko 75,75 balo iš 100 – jos rezultatas padidėjo 16,60 balo.

Šios savivaldybės pastangas iliustruoja konkrečios atliekų prevencijos iniciatyvos: pirmokams dovanojamos daugkartinės gertuvės, o daiktų taisymo veikla užsiimantiems verslams taikomos verslo liudijimų lengvatos. Tokios priemonės skatina atsakingesnį vartojimą ir prisideda prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo vietos lygmeniu. Platus rezultatų gerėjimas skirtingose srityse išskiria Druskininkus ir parodo, kad kryptingai aplinkosaugos klausimus sprendžiančios mažesnės savivaldybės gali užimti aukščiausias reitingo pozicijas.

Apdovanota ir Šiaulių rajono savivaldybė. Per metus ji padarė didžiausią pažangą: palyginti su 2025 m., reitinge pakilo 27 pozicijomis ir užėmė 27 vietą.

Atliekų prevencijos srityje tinkama vartoti, tačiau netinkama parduoti žemės ūkio produkcija šioje savivaldybėje perduodama „Maisto bankui“. Švietimo įstaigose taikomas švediško stalo maitinimo principas, o visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose naudojami ekologiški maisto produktai. Biologinės įvairovės srityje pievos prižiūrimos pagal patvirtintas tvarkymo taisykles, vykdoma kraštovaizdžio stebėsena, skiriama lėšų želdynų priežiūrai ir invazinėms rūšims naikinti.

Šiemet aplinkosaugos reitingą sudaro 49 vertinimo kriterijai. Vertinamos atliekų ir žiediškumo, energetikos, statybos ir teritorijų planavimo, susisiekimo, klimato kaitos politikos, aplinkos ir vandens kokybės, biologinės įvairovės bei aplinkosauginio sąmoningumo sritys. Kriterijus kūrė Aplinkos ministerijos specialistai, išorinių konsultantų komanda ir nepriklausoma ekspertų komisija, sudaryta iš skirtingų sektorių atstovų.

Didžioji dalis duomenų apie savivaldybių parengtas strategijas ir taikomas praktikas surinkta apklausiant savivaldybes. Likusi dalis – apie konkrečius kiekybinius rezultatus ir kitus viešai skelbiamus rodiklius – gauta iš įvairių valstybinių įstaigų ir įmonių.

Reikšminga pažanga

Reikšmingą pažangą pademonstravo Šilalės rajono savivaldybė, pakilusi iš 45-osios į 21-ąją vietą (+24 pozicijos), Vilkaviškio rajono savivaldybė, iš 50-osios į 29-ąją (+21 pozicija), ir Pagėgių savivaldybė, iš 59-osios į 45-ąją (+14 pozicijų). Šių savivaldybių rezultatai rodo, kad reitingo pozicijos nėra statiškos, o atotrūkį nuo aukščiau vertinamų savivaldybių galima reikšmingai sumažinti.

Pagėgių savivaldybė surinko 40,48 taško iš 100 ir užėmė 45 vietą 60-ies Lietuvos savivaldybių sąraše. Jos bendras reitingo balas – 126,68.

Šilutės rajono savivaldybė apžvalgoje atskirai neišskirta. Ji surinko 39,15 taško iš 100, gavo 122,52 reitingo balo ir užėmė 49 vietą iš 60. 2025 m. savivaldybė buvo 47-oje vietoje.