Šilutės rajono savivaldybė paskelbė, kad balandį užregistruota 18 naujagimių, 49 – mirtys, po 12 santuokų ir ištuokų.

• Balandį iš 18-os naujagimių net 14 berniukų, 10 naujagimių sulaukta Šilutės mieste, 8 – kaimiškose seniūnijose. Šiemet populiarus mergaičių vardai buvo Miglė ir Amelija, o balandį naujagimiui parinktas retas vardas – Girius.
• Balandį mirė 19 vyrų ir 30 moterų, 21 gyventojo neteko Šilutės mietas, 26 – kaimiškosios seniūnijos, 2 rajono gyventojai mirė užsienyje.
• Iš 12-os santuokų, užregistruotų balandį, trys buvo bažnytinės, 1 – užsienyje.
• Ištuokų balandį irgi 12, kaip ir santuokų. Iširus šeimoms, 1 vaikas liko gyventi su tėvu, 9 – su motina.

Pagėgiuose gimsta dar mažiau

Balandžio mėnesį Šilutės rajone užregistruota tik 18 naujagimių. Toks skaičius nėra atsitiktinis svyravimas – jis atspindi ilgalaikę tendenciją. Per metus rajone gimsta apie 270 vaikų, o mirčių skaičius daugiau nei dvigubai didesnis. Tai reiškia, kad natūralus gyventojų skaičiaus pokytis išlieka neigiamas.

Šilutė šiame kontekste nėra išskirtinė. Gimstamumas mažėja visoje Lietuvoje. 2024 metais šalyje gimė apie 19 tūkstančių kūdikių, o 2025-aisiais – dar mažiau, apie 17,5 tūkst. Bendras gimstamumo rodiklis nukrito iki maždaug vieno vaiko moteriai – tai vienas žemiausių rodiklių Europoje.

Vis dėlto regioniniai skirtumai išlieka ryškūs. Mažiausias gimstamumas fiksuojamas mažose, senstančiose savivaldybėse – tokiose kaip Pagėgiai, Ignalinos, Zarasų ar Akmenės rajonai. Šias teritorijas veikia emigracija ir jaunų šeimų stygius. Šilutės rajonas patenka į šią grupę, tačiau nėra pats prasčiausias pavyzdys.

Kur iškeliauja jaunos šeimos?

Tuo metu didžiausias gimstamumas išlieka didmiesčiuose ir jų prieigose. Vilniaus ir Kauno miestai bei rajonai, taip pat Klaipėdos rajonas išsiskiria didesniu naujagimių skaičiumi. Čia kuriasi jaunos šeimos, geresnės darbo galimybės ir infrastruktūra skatina gyventojų augimą.

Žvelgiant į Šilutės rajono kaimynus, situacija taip pat nevienoda. Klaipėdos rajone gimstamumas gerokai aukštesnis dėl priemiesčio efekto, tuo tarpu Pagėgiuose jis dažnai dar mažesnis nei Šilutėje. Tauragės ir Šilalės rajonai išlaiko panašų lygį, tačiau ryškaus augimo čia taip pat nematyti.

Ekspertai pabrėžia, kad pagrindinės mažo gimstamumo priežastys – gyventojų senėjimas, emigracija ir regionų ekonominiai skirtumai. Šilutės rajone daugiau nei pusė gyventojų gyvena kaimiškose vietovėse, kur jaunų šeimų dalis mažesnė.

Tad balandžio mėnesio skaičius – tik dar vienas signalas apie gilesnę demografinę problemą. Kol didmiesčiai dar išlaiko augimo potencialą, dalis Lietuvos regionų, tarp jų ir Šilutė, susiduria su nuosekliu gyventojų mažėjimu.

Tuo tarpu pasaulyje gyventojų skaičius ir toliau auga, tačiau Europa išlieka vienu sparčiausiai senstančių regionų.

Lietuva – tarp šalių, kuriose jų sparčiausiai mažėja.