Važiuoji motociklu rudenį ar žiemą? Išsirink šalmą su geresne ventiliacija ir apsauga nuo rasojimo

Lietuvoje motociklininkų sezonas vis dažniau tęsiasi ir po vasaros. Rudens kelionės ar net žiemos pasivažinėjimai tampa iššūkiu ne tik vairavimo įgūdžiams, bet ir tinkamai įrangai.

Šaltis, drėgmė, rūkas ir temperatūrų svyravimai daro tiesioginę įtaką matomumui, todėl moto šalmai su gera ventiliacija ir apsauga nuo rasojimo tampa būtinybe.

Kodėl rasojimas yra rimta problema?

Kai šaltas oras išorėje susitinka su šiltesniu šalmo viduje, ant paviršiaus susidaro kondensatas. Šis reiškinys vadinamas garų kondensacija. Kartu yra ir viena dažniausių priežasčių, kodėl motociklininkai netenka matomumo.

Tyrimai rodo, kad net 70 % motociklų eismo įvykių įvyksta esant prastam matomumui – rūko, lietaus ar sutemų metu. Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, rugsėjo-lapkričio mėnesiais motociklų avaringumas išauga apie 15 % lyginant su vasaros laikotarpiu, o viena dažniausių priežasčių – nepakankamas reagavimo laikas dėl prasto matymo.

Šaltas oras skatina rasojimą ypač tada, kai šalmas nėra pakankamai ventiliuojamas. Dėl šios priežasties daugelis gamintojų naudoja vadinamąsias „anti-fog“ technologijas: nuo specialių dangų iki „Pinlock“ sistemų, kurios sukuria oro tarpą tarp dviejų vizieriaus sluoksnių ir neleidžia kauptis drėgmei.

Ventiliacijos svarba šaltuoju metų laiku

Daugelis motociklininkų klaidingai mano, kad rudenį ar žiemą ventiliacija nėra būtina, nes oras ir taip šaltas. Deja, būtent tada oro cirkuliacija tampa itin reikalinga. Be jos susidaro kondensatas, kaupiasi kvėpavimo drėgmė ir rasojimas tampa neišvengiamas.

Norint užtikrinti tinkamą ventiliaciją, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus:

  • Priekinės ir viršugalvio oro angos. Jos turi būti reguliuojamos, kad vairuotojas galėtų kontroliuoti oro srautą pagal temperatūrą.
  • Išleidimo angos gale. Būtina, kad oras galėtų išeiti iš šalmo – priešingu atveju drėgmė liks viduje.
  • Sandarumas ir oro srauto kryptis. Kuo šalmas geriau suprojektuotas aerodinamiškai, tuo tolygiau paskirstomas oro srautas ir mažesnė rizika, kad vidus peršals ar rasos.

Ką dar verta įvertinti prieš perkant šalmą rudeniui ar žiemai?

Tinkamas šalmas – tai ne tik ventiliacija, bet ir šiluminis komfortas, konstrukcija bei papildomi sprendimai, skirti šalčiui.

Renkantis šalmą   verta įvertinti kelis svarbius veiksnius.

  • Anti-fog technologijos. Pinlock sistema ar specialios vidinio stiklo dangos sumažina kondensacijos riziką. Dvigubas stiklas padeda išlaikyti stabilų temperatūros balansą tarp išorės ir vidaus.
  • Pamušalas ir drėgmės valdymas. Geras šalmas turi greitai džiūstantį pamušalą, kuris sugeria prakaitą ir palaiko šilumą. Žiemai tinka pamušalai su mikropluošto sluoksniais.
  • Kaklo apsauga. Žiemą svarbu, kad šalmas būtų su platesniu smakro ir kaklo apvadu, saugančiu nuo vėjo ir sniego patekimo.
  • Matymo kampas. Integralinis šalmas su plačiu vizieriumi užtikrina geresnį regėjimo lauką. Tai ypač svarbu važiuojant rūke ar tamsoje.
  • Visi šalmai, naudojami keliuose, turi atitikti ES standartą ECE R22.06. Šis sertifikatas garantuoja, kad šalmas išbandytas smūgio, temperatūros ir vibracijos testais.

Kaip prižiūrėti šalmą šaltuoju sezonu?

Šaltis ir drėgmė veikia ne tik vizierių, bet ir visą šalmo konstrukciją. Po kiekvieno pasivažinėjimo šalmo vidų reikėtų nusausinti kambario temperatūroje. Būtina vengti džiovinimo prie radiatorių, nes karštis gali pažeisti klijus ar apsaugines medžiagas. Vizierių verta nuvalyti tik mikropluošto šluoste ir naudoti specialius anti-fog purškalus, kad išlaikytumėte skaidrumą.

Pamušalą patartina skalbti bent kartą per sezoną, ypač jei šalmas naudojamas žiemą ar ilgesnių kelionių metu. Prakaito, drėgmės ir dulkių likučiai sukuria palankią terpę bakterijų ir grybelių dauginimuisi, o tai gali sukelti odos sudirgimus, alergines reakcijas bei nemalonų kvapą.

Mikrobiologiniai tyrimai rodo, kad nevalytuose šalmų pamušaluose gali būti aptinkama daugiau kaip 10⁵ bakterijų kolonijų viename kvadratiniame centimetre, ypač esant drėgnai aplinkai ar neventiliuojamoms vietoms (University of Birmingham, Journal of Applied Microbiology, 2020).

Tinkamai pasirinktas moto šalmas gali lemti ne tik komfortą, bet ir gyvybę. Rudenį ir žiemą, kai matomumas mažesnis, keliai slidesni, o temperatūra nepastovi, ventiliacija ir rasojimo kontrolė tampa prioritetu.

Kuo geriau apgalvota šalmo konstrukcija – tuo aiškesnis matymas, mažesnis nuovargis ir didesnis saugumas. Lietuvoje, kur sezonas dažnai neprognozuojamas, verta rinktis pažangų, sandarų ir sertifikuotą šalmą, kuris apsaugos ne tik nuo šalčio, bet ir nuo nelaimingo atsitikimo.

Pr2025/181

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite