Aplinkosaugininkai: karšti orai gali paskatinti vasarinį vandens „žydėjimą“

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atkreipia dėmesį, kad įsivyravus karštiems orams tam tikruose šalies vandens telkiniuose pastebimas smarkus mikrodumblių augimas, dar vadinamas vandens „žydėjimu“.

Kaip rašoma pranešime spaudai, vasarinis vandens „žydėjimas“ – tai gausus mikrodumblių dauginimasis, kai vandens telkinio paviršius padengiamas dumblių mase. Šie dumbliai „žydi“ tik esant palankioms sąlygoms: aukštai oro temperatūrai, silpnam pastoviam vėjui arba štiliui ir tik įšilus vandens telkiniui, kuriame pakankamai maistingųjų medžiagų (azoto ir fosforo).

Aplinkosaugininkai pastebi, kad vandens spalva pradeda keistis, kai dumblių koncentracija vandens telkinyje artėja prie 1 mg/l ir priklausomai nuo „žydinčių“ dumblių rūšies, gali būti įvairių spalvų: melsvai žali, gelsvai žali, pilki, rudi ar net raudoni. O telkiniuose, kur bangos atsimuša į krantą ar kur yra sraunumos, dumbliai vandenyje gali susiplakti ir susidaryti skirtingų spalvų putos.

Intensyviai vystantis dumbliams vandens paviršius padengiamas tiršta žydinčių dumblių mase ir dugno augalija nebegauna pakankamai šviesos. Besidaugindami mikroskopiniai dumbliai išnaudoja didelį vandenyje ištirpusio deguonies kiekį, perpildo vandenį gyvybinės veiklos produktais ir dumbliai pradeda pūti. Dėl to pablogėja vandens kokybė: vanduo įgauna nemalonų kvapą, pakinta jo klampumas, sumažėja skaidrumas, vystosi organines medžiagas skaidančios bakterijos, dėl deguonies stygiaus krenta žuvys. Vandens telkinių planktone vandens „žydėjimo“ metu paprastai ima vyrauti melsvabakterės, kurios ne tik padengia vandens paviršių žalia ar melsva plėvele, bet taip pat gali gaminti toksines sunkiai skaidomas medžiagas. Todėl atsiranda galimybė, kad mitybos keliu bus pakenkta žuvims, kitiems vandens organizmams bei sutrikdyta telkinio ekosistema.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite