Diskusija dėl Greitosios medicinos pagalbos

Pirmadienis Pagėgių savivaldybėje prasidėjo diskusija. Tauragės savivaldybės meras Pranas Petrošius susirūpino nevienodais Greitosios medicinos pagalbos (GMP) vairuotojų darbo užmokesčio dydžiais, o Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis reikalavo teikiamų paslaugų kokybės.
Tauragės merą į susitikimą Pagėgiuose atlydėjo Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Donatas Petrošius ir jo pavaduotoja medicinai Jolanta Eičaitė.

Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Donatas Petrošius (kairėje) susitikimo dalyvius tikino, kad pakoregavus atlyginimus Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbo efektyvumas nenukentės.

 

Efektyvumas nenukentės
Šiuo metu Pagėgiuose budinčio GMP ekipažo darbuotojai yra tiesiogiai pavaldūs Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centrui (PSPC). Ši įstaiga iš teritorinės ligonių kasos gautų lėšų išlaiko GMP ekipažų darbuotojus, dirbančius ir Tauragėje, ir Pagėgiuose. Seniau Pagėgiuose budintis ekipažas būdavo pavaldus Pagėgių PSPC. Dėl nedidelio gyventojų skaičiaus Pagėgiuose, įsigaliojus tam tikriems Vyriausybės nutarimams, GMP funkcija buvo perduota Tauragei.
Į pasitarimą atvykę svečiai iš Tauragės išsakė susirūpinimą dėl nevienodų darbo sąlygų Tauragės GMP ir Pagėgių skyriuje. Pasak Tauragės PSPC direktoriaus D. Petrošiaus, tauragiškiai greitosios pagalbos darbuotojai turi dirbti didesnėje teritorijoje negu Pagėgiai, bet už didesnį darbo krūvį uždirba truputį mažiau negu Pagėgių GMP vairuotojai.
Svečiai informavo apie ketinimus suvienodinti šį atlygį. Pasak svečių, Teritorinių ligonių kasų skiriamos lėšos GMP išlaikyti yra gana kuklios, todėl tenka ieškoti įvairių sprendinių, kas padėtų įstaigai išsilaikyti bei kvalifikuotai atlikti savo funkcijas.
Savivaldybės meras V. Komskis dar kartą akcentavo kokybiškų, efektyvių greitosios medicinos pagalbos paslaugų būtinybę Pagėgių krašte. Pasak mero, šis kraštas yra unikali vietovė, esanti potvynio ir pasienio zonoje – tai didelės rizikos zona. Svečiai iš kaimyninės Tauragės patikino, kad ir peržiūrėjus darbo užmokestį GMP darbo efektyvumas nenukentės.
Perduota Tauragei
Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis pritarė tam, kad toje pačioje įstaigoje dirbantys vairuotojai neturėtų gauti skirtingo dydžio atlyginimų. Jis taip pat išsakė savo nuomonę, jog Pagėgiuose būtų tikslinga kurti GMP viešąją įstaigą, Pagėgių savivaldybė galėtų būti jos dalininkė. Dėl galimybės įgyvendinti šią idėją bus atlikti skaičiavimai ir analizė, ar tai apsimokėtų.
Pagėgių greitosios medicinos pagalbos brigados likimas pakibo ant plauko LR sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui išleidus įsakymą: nuo 2012 m. sausio 1 d. nustatytose teritorijose, šiuo atveju Pagėgiuose, privalės dirbti ne mažiau kaip dvi GMP brigados. Neįvykdžius šio reikalavimo, GMP paslaugų teikimo funkcija turės būti perduota kitoms įstaigoms.
Jau 2010 m. gruodžio 1 d. Pagėgių PSPC buvo pasirašiusi papildomą paslaugų teikimo sutartį su Šilutės PSPC dėl papildomos GMP brigados. Sutartyje buvo nurodyta, kad papildoma Šilutės PSPC GMP brigada kviečiama tokiais atvejais, kai Pagėgių PSPC greitoji medicinos pagalba būna išvykusi pagal iškvietimą ar veža pacientus. Tada į skubius iškvietimus Pagėgių savivaldybės teritorijoje reaguodavo Šilutės PSPC GMP brigada.
2010 m. Pagėgių PSPC duomenimis, Šilutės PSPC GMP brigada nė karto nebuvo kviečiama į Pagėgių savivaldybės teritoriją. Duomenys rodo, kad viena Pagėgių PSPC GMP brigada sugeba aptarnauti Pagėgių savivaldybės gyventojus ir teikti jiems tinkamos kokybės greitosios medicinos pagalbą.
Tada dėl susidariusios nepalankios situacijos Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis raštu kreipėsi į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorių Alfridą Bumblį. Rašte meras nurodė, kad Pagėgiuose formuoti dvi GMP brigadas nėra tikslinga. Argumentai ir įdėtos pastangos nieko neįtikino, greitosios pagalbos teikimo funkcija buvo perduota Tauragei.
Vėluojantys ekipažai
Pagėgiuose buvo iškilę problemų dėl greitosios iškvietimų, kuriuos dabar medikams perduoda Bendrasis pagalbos centras, netiksliai nurodydamas įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje vyrauja kaimiškosios vietovės, kur gyventojų išsidėstymas retas, labai svarbu, kad iškvietimą priimantis GMP dispečeris smulkiai ir tiksliai išsiaiškintų visas aplinkybes ir surinktų reikiamus duomenis. Dėl šių priežasčių priimant iškvietimus iš Bendrojo pagalbos centro apsunkinamas GMP brigados darbas, nukenčia operatyvumas.
Paskutinis incidentas su Tauragės GMP ekipažu įvyko per Pagėgiuose vykusią rudens šventę, kai po tradicinio bėgimo iš Mikytų į Pagėgius nualpo viena bėgikė. Incidentą matęs „Pamario“ laikraščio skaitytojas informavo, kad paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 112 GMP ekipažo teko laukti kone 40 minučių. Nualpusiai mergaitei pirmoji pagalbą buvo suteikta anksčiau – telefonu apie nelaimę informuota Pagėgiuose gyvenanti gydytoja Viltė Miškinienė, metusi kitus darbus, savanoriškai suskubo į pagalbą.
Apie vėluojančius GMP ekipažus esame rašę ir anksčiau, kai 2013 m. vasarį slidžiame kelyje automobilio nesuvaldęs vairuotojas sužalojo važiuojamojoje kelio dalyje dirbusius tris kelininkus. Tada, anot liudininkų, sunkiausių traumų patyrę vyrai ant šalto asfalto pragulėjo beveik valandą, kol atvyko medikai.
Pagėgiai – maža ir išskirtinė savivaldybė, kuriai Vyriausybės nutarimai, taikyti didiesiems miestams, ne visada būna palankūs. Nesvarbu, kurio miesto savivaldybė bus atsakinga už GMP paslaugų teikimą – svarbu, kad tinkama pagalba būtų suteikta laiku.

Simonas SKUTULAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite