Lietuviai perka Lenkijoje kaip ir prieš pandemiją

Lietuvių pirkimo apimtys Lenkijoje pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė mastus, siekusius priešpandeminį lygį, socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį pranešė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Anot Lenkijos statistikos departamento, 2022 m. I ketv. lietuviai išleido 242 mln. zlotų (52 mln. eurų). Kaip ir daugelis tikėjomės, apsipirkimų vertė Lenkijoje tiesiog grįžo arti į tą lygį, buvusį prieš pandemiją, tačiau nieko daugiau (tiesa, PVM tarifas maistui ir degalams sumažintas nuo vasario 1 d.)“, – feisbuke rašo T. Povilauskas.

„Beje, per metus lietuvių išlaidos Lenkijoje augo beveik tiek pat (+42 proc.), kiek čekų (+44 proc.) ar vokiečių (+46 proc.)“, – pridūrė jis.

Be to, ekonomistas prognozuoja, kad lietuvių apsipirkimų apimtys kaimyninėje šalyje ir toliau augs, tačiau pokytis neturėtų būti ženklus.

„Kitais 2022 metų ketvirčiais išlaidos viršys priešpandeminį 2018-2019 metų lygį, bet tas viršijimas nebus didesnis negu 10-20 procentų. Ir jeigu lyginsime su visa mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje, pirmą ketvirtį apsipirkimai Lenkijoje sudarė vos 1,5 proc.“, – mano T. Povilauskas.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Praneša policija, įspėja ugniagesiai gelbėtojai

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kaip saugotis, kad nekiltų gaisras automobilyje. Lapkričio 3 d. iš sklypo Saugų k. buvo pavogtas robotas, pjaunantis žolę, kuris priklauso vyrui, gim. 1946 m. Nuostolis 999 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 11 d. į Šilutės r. PK kreipėsi moteris, gim. 1966 m., gyv. Šilutėje, kad spalio 30 d. popietę internetinėje svetainėje nusipirko paltą, už kurį pervedė pinigus. Tačiau negavo nei prekės, nei atgavo sumokėtų pinigų. Nuostolis

Tarptautinis pripažinimas: Šilutės rajonas tapo Baltijos jūros regiono kultūros perlu

Šilutės rajonui suteiktas Baltijos jūros regiono kultūros perlo 2027 titulas. Tarptautinė komisija įvertino savivaldybės parengtą Kultūros ir atsparumo veiksmų planą. Šilutė tapo antrąja Lietuvos savivaldybe, pelniusia šį įvertinimą. 2025 m. jis buvo skirtas Alytaus rajonui. Šiemet titulą pelnė keturios savivaldybės. Pirmajame konkurso etape dalyvavo 13 miestų iš aštuonių Baltijos jūros regiono šalių. Baltijos jūros regiono kultūros perlo titulas skiriamas mažiems ir vidutinio dydžio regiono miestams bei savivaldybėms, kurie kultūrą nuosekliai pasitelkia bendruomenėms stiprinti, socialinei atskirčiai mažinti ir visuomenės atsparumui didinti.

Savivaldybėms bus perduota apie 753 tūkst. hektarų kaimiškose teritorijose esančios valstybinės žemės

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo planuojama nuo 2027 m. sausio 1 d. perduoti savivaldybių kaimiškose teritorijose esančią valstybinę žemę patikėjimo teise valdyti savivaldybėms.  Savivaldybėms bus perduota apie 753 tūkst.  ha valstybinės žemės: apie 186 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių, kurie užima apie 312 tūkst. ha ploto, taip pat apie 441 tūkst. ha žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų. Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių perduodama Šilutės rajono savivaldybei (7395 sklypai) ir Šalčininkų rajono

Ar tikrai kaltas ruduo: kada prastos savijautos negalima nurašyti tik tamsiajam sezonui

Persukus laikrodžius į žiemos laiką ir trumpėjant šviesiajam paros metui, natūraliai keičiasi daugelio dienos ritmas. Ryte sunkiau atsikelti, iš darbo grįžtama jau sutemus, vakare laiką norisi leisti prie televizoriaus, o aktyvius savaitgalio planus dažniau pakeičia poilsis namuose. Rudenį tokius pokyčius nesunku nurašyti metų laikui, tačiau psichikos sveikatos specialistė atkreipia dėmesį, kad bandydami tausoti jėgas kartais nepastebimai atsisakome būtent tų veiklų, kurios padeda jaustis geriau. Tad kaip atskirti sezoninį nuovargį nuo sunkumų, kuriuos būtina aptarti su specialistu? Pasak „Affidea Lietuva“ medicinos

Taip pat skaitykite