Pradės tvarkyti pusšimtį naujų kultūros paveldo objektų

Šiame sąraše ir Švėkšnos sinagoga bei Martyno Jankaus sodybos daržinė Bitėnų kaime, Pagėgių savivaldybėje.

Paveldo tvarkybai numatyta  8,3 mln. eurų

Lėšų numatyta ir M. Jankaus sodybos daržinei tvarkyti. Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Kultūros ministras Simonas Kairys įsakymu patvirtino Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2022–2024 metų programą. Šių metų biudžete šalies paveldo tvarkybai iš viso numatyta daugiau kaip 8 mln. eurų. Iš jų 5 mln. 883 tūkst. eurų skirti minėtai paveldotvarkos finansavimo programai – net 1 mln. 250 tūkst. eurų daugiau negu pernai. Dar 1,8 mln. eurų šiemet numatyta privačių valdytojų objektų tvarkybos finansavimui, 320 tūkst. eurų – kilnojamųjų vertybių išsaugojimui.

„Šių metų biudžete paveldo tvarkybai skirti 8,3 mln. eurų yra didžiausia suma, kada

nors skirta šiai itin svarbiai sričiai. Gerokai padidintas finansavimas leidžia imti tvarkyti beveik pusšimtį naujų kultūros paveldo objektų. Prie reikšmingų pokyčių prisideda ir tai, jog kartu su komanda atnaujinome, supaprastinome paveldotvarkos finansavimo tvarkos aprašą – tai atveria daugiau galimybių ir sumažina biurokratinę naštą“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.

 

Tvarkybos darbai bus atliekami 124 kultūros paveldo objektuose: 47 iš jų nauji, likusieji – tęstiniai. Remiantis kultūros ministro nustatytais prioritetais, tvarkybos darbai vyks įvairių regionų 38-iose savivaldybėse esančiuose objektuose, penkiose vyskupijose ir dviejose arkivyskupijose. Papildomai skiriamos lėšos atveria galimybę 0,5 mln. eurų padidinti bažnyčių tvarkybos darbų finansavimą – iš viso tam šiemet skiriama 2 mln. eurų.

Paveldotvarkos programoje dėmesys atkreiptas ir į tautinių mažumų, inžinerinį techninį, dvarų bei sakralinį paveldą, taip pat medinių sakralinių objektų apsaugos technines priemones. Prie sėkmingo šios programos įgyvendinimo prisideda ir valdytojai, iš viso jai skirdami per 1 mln. eurų. Šiuose objektuose bus parengiami tvarkybos ir tyrimų projektai, likviduojamos kylančios avarijų grėsmės, vykdomos restauravimo ir tvarkybos veiklos.

Sąraše – 15 kultūros paminklų

Kultūros paveldo objektų, kuriuose bus pradėti arba tęsiami tvarkybos darbai, sąraše – 15 kultūros paminklų, 5 sinagogos (Čekiškės, Švėkšnos, Marijampolės, Vilniaus Gėlių gatvės ir Ohel Jaakov choralinė sinagoga Kaune), kitų konfesijų maldos namai: karaimų kenesa Vilniuje, Švenčionių ir Daniliškių cerkvės, Skuodo ir Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčios, Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia, Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčia ir varpinė. Šiemet bus pradėti Vilniaus universiteto pastatų komplekso, Pumpėnų vėjo malūno, aušrininko, spaustuvininko Martyno Jankaus sodybos daržinės, Rainių žudynių vietos ir koplyčios komplekso Kančios koplyčios ir kitų objektų, kitąmet – Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso Jokšų tilto bei kitų objektų tvarkybos darbai.

2022–2024 m. laikotarpiu tvarkybos darbų taip pat sulauks Adomynės, Biržuvėnų, Čiobiškio, Gelgaudiškio, Siesikų, Baisogalos, Merkinės, Liubavo, Paežerių, Aukštosios Fredos, Rokiškio, Zyplių, Kretingos ir kiti dvarai.

Kultūros ministerija kaip vieną efektyviausių priemonių tvarkant privačioje nuosavybėje esantį kultūros paveldą laiko kompensavimo privatiems valdytojams finansavimo didinimą. Šiam tikslui 2022 m. papildomai skiriama 250 tūkst. eurų. Iš viso šiemet daliai tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensuoti bus skirta 1,8 mln. eurų.

Prisideda ir savininkai

„Prie paveldotvarkos darbų reikšmingai prisideda ir patys privačių objektų savininkai – tai liudija augantį visuomenės sąmoningumą ir dėmesį šiai svarbiai sričiai. Pernai buvo kompensuotos tyrimų, tvarkybos darbų projekto parengimo bei restauravimo išlaidos net 31 objektui, kurie priklauso privatiems savininkams. Kviečiame savininkus kuo aktyviau naudotis valstybės suteikiama parama ir drauge puoselėti vertingiausius mūsų šalies paveldo objektus“, – sako kultūros ministras.

Kultūros min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite