Modernizavus gatvių apšvietimą, tampa saugiau, estetiškiau, taupiau

https://www.pamarys.eu/wp-content/uploads/2021/02/šviestuvas.jpgIlgėjant tamsiam paros metui, žmonės vengia neapšviestų vietų, tačiau tokių, padedant Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA), šalies vietovėse lieka vis mažiau.

Praėjusiais metais startavusi nauja finansinio skatinimo priemonė „Gatvių apšvietimo modernizavimas“ sulaukė dėmesio visose Lietuvos apskrityse, tinkamas paraiškas pateikė 35 savivaldybės, iš jų 13 – po 2. Pagal LVPA ir savivaldybių sudarytas 48 sutartis gatvių apšvietimo sistemų atnaujinimo projektams įgyvendinti skirta 27,5 mln. Eur ES investicijų.

Šilutės rajono savivaldybė yra viena iš trylikos šalies savivaldybių, pateikusi du projektus modernizuoti gatvių apšvietimą ir tam gavusi 1,1 mln. eurų.

Strategijos ir gyvenimas

Nauja priemonė prisideda prie globalių klimato kaitos padarinių mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo šalies mastu didinimo, konkrečios savivaldybės išlaidų taupymo. Priemone siekiama sumažinti energijos suvartojimą gatvių apšvietimo infrastruktūroje – tai sudarys prielaidas mažinti savivaldybės išlaidas, o modernizuota gatvių apšvietimo sistema sudarys saugesnes eismo sąlygas.

Projektai turi būti parengti ir įgyvendinti taip, kad, modernizavus gatvių apšvietimą, galutinės energijos sąnaudos sumažėtų ne mažiau kaip 40 proc. Projektai turi prisidėti prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo.

Dauguma priemonės lėšų gavusių savivaldybių atkreipė dėmesį į susidėvėjusią apšvietimo infrastruktūrą, pasenusias sistemas, iš kurių dažnos yra valdomos rankiniu būdu, netaupius ir taršius šviestuvus, gyvenimą bebaigiančias atramas, kurios nėra pritaikytos naujiems šviestuvams.

Savivaldybės kruta

Priemonę „Gatvių apšvietimo modernizavimas“ administruojančio LVPA Viešųjų investicijų projektų skyriaus vedėja Kristina Dėjė atkreipia dėmesį, kad kai kuriais gatvių apšvietimo modernizavimo projektais diegiami inovatyvūs efektyvios ir švarios gamybos bei energijos vartojimo sprendimai, pavyzdžiui, panaudojamos nutolusios saulės jėgainės, pritaikomos vėjo jėgainės bei modernus gatvių apšvietimo sistemų valdymas.

„Savivaldybėse padėtis skirtinga, kai kuriose iš jų vis dar vykdomi pirkimai, dalis savivaldybių rengia techninius projektus, dalis – jau vykdo darbus” , − sako K. Dėjė.

Penkiuose didžiuosiuose miestuose − Vilniuje (2 projektai), Kaune (1), Klaipėdoje (2), Panevėžyje (1), Šiauliuose (1) − vykdomiems gatvių apšvietimo modernizavimo projektams iš viso skirta 6,6 mln. Eur ES investicijų.

Didžiausios sumos skirtos po vieną projektą įgyvendinančioms Panevėžio m. savivaldybei – 2,0 mln. Eur,  Akmenės raj. ir Šiaulių m. – po 1,6 mln. Eur,  Kauno raj. – 1,5 mln. Eur, Alytaus m. – 1,4 mln. Eur, Visagino m. – 1,2 mln. Eur.

Po du gatvių modernizavimo projektus įgyvendina ir milijoną eurų viršijančią paramą gavo Vilniaus m. savivaldybės įmonė „Vilniaus apšvietimas“ (2,2 mln. Eur), Vilniaus raj. (2,1 mln. Eur), Trakų raj. (1,9 mln. Eur), Šilutės raj. (1,1 mln. Eur), Širvintų raj. (1,0 mln. Eur) savivaldybės.

ELTA


Taip pat skaitykite:

https://www.pamarys.eu/ar-silutes-apsvietimas-taps-modernesnis/ 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite