Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien.

Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai vaikščioti į katilinę, nešioti malkas.
Siurbliu naudojasi metus laiko, per tiek laiko spėjo pastebėti, kad tenka brangiau mokėti už elektrą. Anot jo, anksčiau kas mėnesį sunaudodavo 400 kWh elektros, dabar žiemos metu prireikia 1000–1500 kWh.

Sodybos šeimininkas Antanas Samoška ir Audrius Endzinas apžiūrėjo ant pagalbinio pastato stogo sumontuotus saulės energijos modulius.

„Kai suvažiuoja vaikai su anūkais, elektros sunaudojame daugiau. Mokestis už elektrą išaugo apie 100 eurų. Taip ir kilo mintis pasinaudoti nemokama saulės energija“, – mintimis dalijosi buves verslininkas. Ilgai nesvarstęs kreipėsi į Audrių Endziną, kurio vadovaujamos bendrovės „Energetikos objektų statyba“ specialistai per porą dienų ant ūkinio pastato stogo sumontavo saulės energiją gaudančius vadinamuosius kolektorius.
Verslininkas skaičiuoja, jog per metus jam reikia apie 10 000 kWh elektros energijos. Audriaus Endzino skaičiavimu, 8 kWh galingumo saulės jėgainės beveik ir pakaktų generuoti tokiam kiekiui elektros energijos. „Svarstome, kad turi užtekti. Jei trūks, ieškosime sprendimų. Yra galimybė padidinti galingumą“, – apžvelgdami ant pastato stogo dar likusį laisvą plotą kalbėjo sodybos šeimininkas ir energetikas.

Tikisi sutaupyti
Antanas ir Lina Samoškai nebedirba, todėl, anot jų, privalu ieškoti taupymo būdų. Įsirengti saulės energijos jėgainę nėra labai pigu (1 kWh kainuoja šiek tiek mažiau negu 1 tūkst. eurų), užtat sunaudojama elektra bekainuos pigiau.

Sugeneruotos elektros energijos kiekį rodantis prietaisas įrenktas ūkinio pastato rūsyje.

Anot pensininkų, kiek tiksliai mokės mažiau, dar sunku pasakyti, tai bus aišku po metų. „Jėgainės kaina priklauso nuo įrenginių. Jei sumontuojama pati naujausia saulės elektrinės sistema, žinoma, ji kainuoja šiek tiek brangiau. Jei yra ribotas plotas, kuriame reikia įrengti elektros jėgainę, tuomet stengiamės apskaičiuoti, kad iš kiekvieno metro namo stogo ploto išgautume maksimalią naudą“, – komentavo A. Endzinas. Jo aiškinimu, jei namo stogas didelis ir pakanka vietos saulės plokštėms, galima naudoti ir ne pačius brangiausius įrenginius.

Greitai ir pigiau
Darbus Samoškų sodyboje nuspręsta pradėti iškart po Naujųjų metų. Po kelių dienų A. Samoškos šeima jau džiaugėsi nauju įrenginiu. „Kol nėra darbų įkarščio ir lauke dargana, galime daug ką nuveikti. Kol saulės nėra, sąlyginai ir darbas pigesnis, ir greitesnis. Kai prasidės darbymetis, pavasarį ar vasarą, tuomet kainos tikrai šoktels“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Jo tvirtinimu, apsisprendę pasirinkti šią elektros gamybos sistemą turėtų suskubti būtent sausį. Nuo sausio 2 iki 31 dienos gyventojai gali kreiptis ir gauti valstybės kompensaciją už saulės jėgainių įrengimą. Už įrengtą 1 kW jėgainės pajėgumą kompensuojama apie 300 Eur. Įrengiant ant stogo 10 kWh galingumo saulės elektros jėgainę namų ūkiams kompensuojama 3000 Eur. Pabrėžiama, kad šia galimybe galima pasinaudoti tik sausio mėnesį, po to bus per vėlu. Beje, paraiškas teikti galima tiek saulės elektrinėms, tiek šilumos siurbliams. „Paraiškos vertinamos balais. Jei įrengimai montuojami ant stogo, gaunama daugiau balų. Ant žemės – mažiau. Kompensaciją gauna tie žmonės, kurie surenka daugiau balų“, – aiškino A. Endzinas. Taip pat vertinamas ir galingumas. Įsirengiant 5 kWh galingumo saulės elektrinę skiriama daugiausia balų. Pateikus paraišką saulės elektrinės projektą reikia įgyvendinti per vienerius metus.

Saulės baterijas galima montuoti ir ant čerpėmis dengto stogo.

Ant UAB „Sveikatos gija“ (vadovas Alvydas Vaičiūnas) klinikos pastato stogo sumontuota 27 kWh galingumo saulės energijos jėgainė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vis daugiau norinčiųjų

A. Endzinas atskleidė, kad norinčiųjų įsirengti saulės elektrines vis daugėja. Pokalbio dieną, antradienį, šios paslaugos teiravosi 7 žmonės. Ar užtenka pajėgumų? Įrangos, darbuotojų netrūksta, todėl visi suplanuoti montavimo darbai įgyvendinami laiku. Jei susidarys eilės, bendrovės vadovas patikino, kad nors ir reikės šiek tiek palaukti, tačiau darbai bus padaryti.
„Operatyvi komanda, suplanavo ir atliko visus darbus vos per kelias dienas. Džiaugiamės“, – apie rangovus kalbėjo Antanas Samoška. Anot jo, saulėta ar apsiniaukę, saulės jėgainė jau kaupia elektros energiją.

Viktorija SKUTULIENĖ, Petro Skutulo nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite