Mėnesio archyvai: kovo 2022

Policijos žinios: neblaivūs vairuotojai ir neaiškios mirtys

Per kelias dienas Šilutės rajone sulaikyti keturi neblaivūs automobilių vairuotojai, vienas neblaivus asmuo vairavo vejapjovę, aptikti du neaiškiomis aplinkybėmis mirę asmenys. Kovo 23 d. po pietų  Balčių k.,  Vainuto sen., neblaivus (2,47 prom.) vyras, gim. 1984 m., vairavo vejapjovę „Partner 12,5 HP“. Tos pačios dienos popietę  Suvernų k., Kintų sen., neblaivus (1,73 prom.) vyras, gim. 1961 m., vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“. Kovo 22 d. rytą  Žemaičių Naumiestyje  automobilį „Audi A6“ vairavo neblaivus (2,09 prom.) vyras, gim. 1993 m. Kovo

Ukrainiečiams Šilutėje bus dalinamos Maisto banko kortelės

Informuojama, kad visi Šilutės krašte apsigyvenę ukrainiečiai, gavę ILTU kodą, kuo skubiau registruotųsi adresu www.maistobankas.lt/ukraina dėl Maisto banko kortelių. Paskubėję užsiregistruoti korteles gaus jau kovo 29 d. Užsiregistravusiems vėliau Maisto banko kortelės bus dalinamos kitomis dienomis. Apie tai žadama informuoti vėliau. Atsiskaityti už pirkinius Maisto banko kortelėmis bus galima parduotuvėse „Maxima“ ir IKI. Kiekvienoje kortelėje bus 115 Eur. Labai svarbu! Kortelės bus išduodamos tik užsiregistravusiems asmenims. Registruojami ir visi vaikai. Atsiimant kortelę būtina turėti: asmens dokumentą (pasas, gimimo liudijimas, jei

Knygnešio dienos siurprizai

Kovo 16-ąją, minint Knygnešio dieną, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus suorganizavo knygų mainų mugę „Bagažinių turgelis“. Muziejininkams ši diena atnešė siurprizų. Vienoje iš bagažinių buvo rastas gana retas 1920 m. Peterburge išleistas Esperanto – rusų kalbos žodyno II leidimas (I buvo išleistas Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, 1914 m.). Knyga paženklinta „Mokytojo Mato Morkūno knygynėlio“ spaudu, priešlapyje Paulo Medem ranka esperanto kalba 1921 sausio 7 d. Kaune įrašyta sentencija Matui Morkūnui. Pažymėtina, kad Lietuvos vokietis Paulius Medemas gimė 1862 m. gruodžio

Lumpėnų kaimo lauke rastos 92 minos

Prasidėjus pavasario darbymečiui, žemėje randama nemažai įvairių nesprogusių užtaisų, likusių dar net nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų. Šie užtaisai nuo ilgo buvimo žemėje surūdijo, jų saugikliai tapo nesaugūs, todėl neatsargus elgesys su tokiais sprogmenimis gali baigtis tragiškai. Kovo 21 d. rytą pareigūnai gavo pranešimą apie laukuose Lumpėnų k. (Pagėgių sav.) rastus sprogmenis. Netrukus įvykio vietoje buvo įvestas planas „Skydas“, iškviesti išminuotojai. Dirbamoje žemėje buvo aptiktos 92 Antrojo pasaulinio karo minos, kurios kėlė pavojų ne tik jas aptikusiam asmeniui, bet

Ukrainos pabėgėlių švietimo reikmėms valstybė papildomai skiria 3,7 mln. eurų

Vyriausybė iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusių karo pabėgėlių būtiniausioms švietimo reikmėms papildomai skiria 3,7 mln. eurų. Lėšomis numatoma padengti ukrainiečių vaikų ugdymo, studentų stipendijų, suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymo išlaidas. Vaikų ugdymui Didžiausia dalis lėšų – 2,16 mln. eurų – skiriama iš Ukrainos atvykusių vaikų ugdymui pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas bei jų pavėžėjimui į mokyklą ir atgal. 300 tūkst. eurų numatyti vaikų ukrainiečių kalbos, pilietiškumo ugdymui bei vasaros stovyklų veikloms. Siekiant bendrojo ugdymo programose besimokantiems vaikams užtikrinti neformaliojo

Atsargos majoro A. Daugirdo paskaita: „Šeimos pasiruošimas karinei krizei“

Daugelis jaučiamės saugiau ir ramiau tuomet, kai tiksliai žinome, ką reikėtų daryti vienokiu ar kitokiu atveju. Seminare karininkas Albertas Daugirdas aiškina, kaip kiekvienas galime pasirengti bet kokiai nelaimei tiek asmeniškai, tiek savo šeimoje tam, kad padėtume savo valstybei ir ją sustiprintume. Seminare A. Daugirdas pateikia praktinių patarimų, kaip analizuoti situaciją, ką daryti liekant karo zonoje, o ką daryti evakuojantis. A. Daugirdas yra atsargos majoras, 20 metų tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, vykęs į karinę misiją Afganistane. Jis – išgyvenimo, lyderystės, karinės pedagogikos,