Pagėgių futbolui – 95 metai. Ar gali būti?

Futbolo turnyro komandos.

Tikrai sunku patikėti, kad tik prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos Pagėgiuose susibūrė futbolo komanda. Tačiau esama įrodymų, kurie paneigia bet kokias abejones. Tuos įrodymus, beje, ir daug kitos šios sporto šakos istorijos faktų turi Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius, spalio 6 d., šeštadienį, visiems garantavęs saulėtą dieną ir surengęs istoriniame Pagėgių stadione visų laikų Pagėgių futbolo dalyvių ir gerbėjų susitikimą–šventę bei futbolo turnyrą.

Istorija tokia: kai 1923 m. pradžioje Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, pasirodo, futbolas tapo rimtu pagalbininku skleidžiant ir įtvirtinant lietuvybės idėjas ilgus amžius vokiečių valdytame krašte. Po Klaipėdos krašto prijungimo vis sparčiau skleidėsi lietuviškų sporto organizacijų žiedas. Tuometėje spaudoje pranešama, kad 1923 m. prie Šaulių sporto sekcijos įsisteigė antroji lietuvių futbolo komanda, lietuviški sporto židiniai atsirado Šilutėje („Laisvė“), Rusnėje („Elnis“), Pagėgiuose („Rambynas“). „Klaipėdoje yra gerų futbolo lošėjų, taip pat ir Tilžėje. Truputį geriau už kitus dar lošia karaliaučistai, – pranešama 1923 m. liepos 7 d. „Prūsų-lietuvių balso“ numeryje. – Birželio 22 d. geriausi Klaipėdos futbolininkai lošė Kaune su šio miesto futbolo meistrais. Vis tik Kauno futbolininkai dar gana neilgai futbolą lošia, tik keletą metų, o ir tai tikro futboliavimo neišmokę. Kauniečiai taigi ir prapylė. Klaipėdiečiai laimėjo du „puvitu“, kauniečiai – nė vieno“.

 

Šventę pradėdamas pagrindinis jos iniciatorius E. Incius kvietė arčiau organizatorių palapinės po visą stadioną išsibarsčiusius įvairiausio amžiaus žmones: „Visi, nesvarbu ar jums 30, ar 70 metų, ateikit arčiau. Jums bus įteikti Pagėgių futbolo atminimo medaliai. Šiandien didžiulė futbolo šventė Pagėgiuose. Galbūt tai šio stadiono ir Pagėgių futbolo atgimimo pradžia…“
Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad 110 pagamintų medalių visiems tą dieną susirinkusiems neužteko, o dar yra futbolui nusipelniusių, bet tądien negalėjusių dalyvauti. Po renginio bendruomenės pirmininkas pranešė, kad medalių pagaminta papildomai ir jie bus įteikti suradus tam tinkamą progą, galbūt surengus šio šventės fotografijų parodą bibliotekoje.
Po keleto trankių Pagėgių kultūros centro moterų šokių kolektyvo „Harmonija“ šokių, sveikinimo kalbų, čia nebedalyvaujančių bendraminčių pagerbimo, visos bendruomenės ir futbolininkų bendrų nuotraukų, buvo paskelbta futbolo turnyro bendruomenės taurei laimėti pradžia. Tokie turnyrai rengiami nuo pat 2001 metų, tiesa, pastaruoju metu būta kelių pertraukų. Čia pat sudarytose trijose komandose, simboliškai vilkėjusiose mūsų vėliavos spalvų apranga, galėjai išvysti žaidėjus nuo 19 iki 65-erių metų amžiaus. Futbolo mėgėjai draugiškai pasidalijo į tris komandas: „Pagėgiai“ (žalia apranga), „Pušynas“ (geltona), „Piktupė“ (raudona). Visoms komandoms sužaidus po dvejas rungtynes skersai aikštės, nugalėtojai išsirikiavo anksčiau minėta tvarka. Nugalėjo „Pagėgiai“.
Jauniausio futbolininko prizą pelnė Martynas Jurkūnas (19 m.), vyriausio – Zigmas Genys (65 m.). Naudingiausiu turnyro futbolininku pripažintas Deivydas Fiodorovas.
Vieni šventės dalyviai akylai sekė savo mėgstamos komandos žaidimą, kiti traukė nuo vieno būrelio prie kito, kur vis girdėjosi bičiuliški šūksniai išvydus seniai matytą buvusį futbolo komandos draugą ar iš užsienio specialiai į šventę sugrįžusį kaimyną.
Šventės dalyvius pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, su krepšiu vaisių visai bendruomenei atvykęs Seimo nariai Ričardas Juška, jo padėjėja ir Pagėgių tarybos narė Gražina Jankauskienė, Tarybos nariai Edgaras Kuturys, Eugenijus Dargužas, buvęs Pagėgių meras Kęstas Komskis, Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Kazys Žutautas.
Šventė baigėsi tradiciniu akcentu – visi šventės dalyviai pavaišinti cepelinai, buvo su mėsa ir su varške…

Broliai Ignas ir Edmundas Inciai, Aleksandras Sokolovas (centre) prie savo kiemo futbolo komandos nuotraukos, darytos apie 1960-uosius metus.

 

 

 

 

 

 

Šventės svečiai.

Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais. Klubo vizija Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis

Rusniškiai nesiliauja stebinę: estakados darbininkams numezgė vilnones kojines

Ketvirtadienį estakadą tiesiančios statybų bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai ant sumontuoto sijų karkaso iškėlė pabaigtuvių vainiką. Ta proga Rusnės salos moterys numezgė statybininkams šiltas vilnones kojines. „Tądien estakados darbininkai užkėlė penkias paskutiniąsias sijas iš 170-ies, todėl norėjome juos pradžiuginti pietumis, šiltomis kojinėmis. Juk kelio ruožas bus rekonstruojamas ir žiemą, todėl norime, kad estakados vyrai būtų šiltai aprengti. Jei reikės numegsime ir pirštines”, – apie šią staigmeną pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Tai ne pirmasis siurprizas darbininkams iš Rusnės salos gyventojų. Dar

Pirmadienio rytas ne visiems Šilutėje buvo geras

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai su specializuotų padalinių vadovais, Šilutėje surengė reidą. Spalio 22-osios rytą nuo 7.10 iki 9.00 val. Tilžės ir Žemaičių Naumiesčio gatvių sankryžoje, Cintjoniškių ir Geležinkelio, Rusnės ir Tulpių, Žalgirio ir Tulpių, Klaipėdos ir Pramonės, Klaipėdos ir Aukštumalės gatvių sankryžose policijos pareigūnai tikrino vairuotojų blaivumą, kaip jie laikosi eismo taisyklių. Pareigūnus labai nustebino, kai Klaipėdos gatvėje sustabdžius maršrutinį autobusą ,,Kintai – Šilutė“,  paaiškėjo, kad autobusą vairuoja vyras, neturintis teisės vairuoti tos

Artimųjų kapams lankyti turėsime dvi laisvas dienas?

Seimas siūlo lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi projekto iniciatoriai. Po pristatymo