Pagėgių futbolui – 95 metai. Ar gali būti?

Futbolo turnyro komandos.

Tikrai sunku patikėti, kad tik prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos Pagėgiuose susibūrė futbolo komanda. Tačiau esama įrodymų, kurie paneigia bet kokias abejones. Tuos įrodymus, beje, ir daug kitos šios sporto šakos istorijos faktų turi Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius, spalio 6 d., šeštadienį, visiems garantavęs saulėtą dieną ir surengęs istoriniame Pagėgių stadione visų laikų Pagėgių futbolo dalyvių ir gerbėjų susitikimą–šventę bei futbolo turnyrą.

Istorija tokia: kai 1923 m. pradžioje Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, pasirodo, futbolas tapo rimtu pagalbininku skleidžiant ir įtvirtinant lietuvybės idėjas ilgus amžius vokiečių valdytame krašte. Po Klaipėdos krašto prijungimo vis sparčiau skleidėsi lietuviškų sporto organizacijų žiedas. Tuometėje spaudoje pranešama, kad 1923 m. prie Šaulių sporto sekcijos įsisteigė antroji lietuvių futbolo komanda, lietuviški sporto židiniai atsirado Šilutėje („Laisvė“), Rusnėje („Elnis“), Pagėgiuose („Rambynas“). „Klaipėdoje yra gerų futbolo lošėjų, taip pat ir Tilžėje. Truputį geriau už kitus dar lošia karaliaučistai, – pranešama 1923 m. liepos 7 d. „Prūsų-lietuvių balso“ numeryje. – Birželio 22 d. geriausi Klaipėdos futbolininkai lošė Kaune su šio miesto futbolo meistrais. Vis tik Kauno futbolininkai dar gana neilgai futbolą lošia, tik keletą metų, o ir tai tikro futboliavimo neišmokę. Kauniečiai taigi ir prapylė. Klaipėdiečiai laimėjo du „puvitu“, kauniečiai – nė vieno“.

 

Šventę pradėdamas pagrindinis jos iniciatorius E. Incius kvietė arčiau organizatorių palapinės po visą stadioną išsibarsčiusius įvairiausio amžiaus žmones: „Visi, nesvarbu ar jums 30, ar 70 metų, ateikit arčiau. Jums bus įteikti Pagėgių futbolo atminimo medaliai. Šiandien didžiulė futbolo šventė Pagėgiuose. Galbūt tai šio stadiono ir Pagėgių futbolo atgimimo pradžia…“
Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad 110 pagamintų medalių visiems tą dieną susirinkusiems neužteko, o dar yra futbolui nusipelniusių, bet tądien negalėjusių dalyvauti. Po renginio bendruomenės pirmininkas pranešė, kad medalių pagaminta papildomai ir jie bus įteikti suradus tam tinkamą progą, galbūt surengus šio šventės fotografijų parodą bibliotekoje.
Po keleto trankių Pagėgių kultūros centro moterų šokių kolektyvo „Harmonija“ šokių, sveikinimo kalbų, čia nebedalyvaujančių bendraminčių pagerbimo, visos bendruomenės ir futbolininkų bendrų nuotraukų, buvo paskelbta futbolo turnyro bendruomenės taurei laimėti pradžia. Tokie turnyrai rengiami nuo pat 2001 metų, tiesa, pastaruoju metu būta kelių pertraukų. Čia pat sudarytose trijose komandose, simboliškai vilkėjusiose mūsų vėliavos spalvų apranga, galėjai išvysti žaidėjus nuo 19 iki 65-erių metų amžiaus. Futbolo mėgėjai draugiškai pasidalijo į tris komandas: „Pagėgiai“ (žalia apranga), „Pušynas“ (geltona), „Piktupė“ (raudona). Visoms komandoms sužaidus po dvejas rungtynes skersai aikštės, nugalėtojai išsirikiavo anksčiau minėta tvarka. Nugalėjo „Pagėgiai“.
Jauniausio futbolininko prizą pelnė Martynas Jurkūnas (19 m.), vyriausio – Zigmas Genys (65 m.). Naudingiausiu turnyro futbolininku pripažintas Deivydas Fiodorovas.
Vieni šventės dalyviai akylai sekė savo mėgstamos komandos žaidimą, kiti traukė nuo vieno būrelio prie kito, kur vis girdėjosi bičiuliški šūksniai išvydus seniai matytą buvusį futbolo komandos draugą ar iš užsienio specialiai į šventę sugrįžusį kaimyną.
Šventės dalyvius pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, su krepšiu vaisių visai bendruomenei atvykęs Seimo nariai Ričardas Juška, jo padėjėja ir Pagėgių tarybos narė Gražina Jankauskienė, Tarybos nariai Edgaras Kuturys, Eugenijus Dargužas, buvęs Pagėgių meras Kęstas Komskis, Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Kazys Žutautas.
Šventė baigėsi tradiciniu akcentu – visi šventės dalyviai pavaišinti cepelinai, buvo su mėsa ir su varške…

Broliai Ignas ir Edmundas Inciai, Aleksandras Sokolovas (centre) prie savo kiemo futbolo komandos nuotraukos, darytos apie 1960-uosius metus.

 

 

 

 

 

 

Šventės svečiai.

Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite