Futbolo turnyro komandos.

Tikrai sunku patikėti, kad tik prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos Pagėgiuose susibūrė futbolo komanda. Tačiau esama įrodymų, kurie paneigia bet kokias abejones. Tuos įrodymus, beje, ir daug kitos šios sporto šakos istorijos faktų turi Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius, spalio 6 d., šeštadienį, visiems garantavęs saulėtą dieną ir surengęs istoriniame Pagėgių stadione visų laikų Pagėgių futbolo dalyvių ir gerbėjų susitikimą–šventę bei futbolo turnyrą.

Istorija tokia: kai 1923 m. pradžioje Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, pasirodo, futbolas tapo rimtu pagalbininku skleidžiant ir įtvirtinant lietuvybės idėjas ilgus amžius vokiečių valdytame krašte. Po Klaipėdos krašto prijungimo vis sparčiau skleidėsi lietuviškų sporto organizacijų žiedas. Tuometėje spaudoje pranešama, kad 1923 m. prie Šaulių sporto sekcijos įsisteigė antroji lietuvių futbolo komanda, lietuviški sporto židiniai atsirado Šilutėje („Laisvė“), Rusnėje („Elnis“), Pagėgiuose („Rambynas“). „Klaipėdoje yra gerų futbolo lošėjų, taip pat ir Tilžėje. Truputį geriau už kitus dar lošia karaliaučistai, – pranešama 1923 m. liepos 7 d. „Prūsų-lietuvių balso“ numeryje. – Birželio 22 d. geriausi Klaipėdos futbolininkai lošė Kaune su šio miesto futbolo meistrais. Vis tik Kauno futbolininkai dar gana neilgai futbolą lošia, tik keletą metų, o ir tai tikro futboliavimo neišmokę. Kauniečiai taigi ir prapylė. Klaipėdiečiai laimėjo du „puvitu“, kauniečiai – nė vieno“.

 

Šventę pradėdamas pagrindinis jos iniciatorius E. Incius kvietė arčiau organizatorių palapinės po visą stadioną išsibarsčiusius įvairiausio amžiaus žmones: „Visi, nesvarbu ar jums 30, ar 70 metų, ateikit arčiau. Jums bus įteikti Pagėgių futbolo atminimo medaliai. Šiandien didžiulė futbolo šventė Pagėgiuose. Galbūt tai šio stadiono ir Pagėgių futbolo atgimimo pradžia…“
Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad 110 pagamintų medalių visiems tą dieną susirinkusiems neužteko, o dar yra futbolui nusipelniusių, bet tądien negalėjusių dalyvauti. Po renginio bendruomenės pirmininkas pranešė, kad medalių pagaminta papildomai ir jie bus įteikti suradus tam tinkamą progą, galbūt surengus šio šventės fotografijų parodą bibliotekoje.
Po keleto trankių Pagėgių kultūros centro moterų šokių kolektyvo „Harmonija“ šokių, sveikinimo kalbų, čia nebedalyvaujančių bendraminčių pagerbimo, visos bendruomenės ir futbolininkų bendrų nuotraukų, buvo paskelbta futbolo turnyro bendruomenės taurei laimėti pradžia. Tokie turnyrai rengiami nuo pat 2001 metų, tiesa, pastaruoju metu būta kelių pertraukų. Čia pat sudarytose trijose komandose, simboliškai vilkėjusiose mūsų vėliavos spalvų apranga, galėjai išvysti žaidėjus nuo 19 iki 65-erių metų amžiaus. Futbolo mėgėjai draugiškai pasidalijo į tris komandas: „Pagėgiai“ (žalia apranga), „Pušynas“ (geltona), „Piktupė“ (raudona). Visoms komandoms sužaidus po dvejas rungtynes skersai aikštės, nugalėtojai išsirikiavo anksčiau minėta tvarka. Nugalėjo „Pagėgiai“.
Jauniausio futbolininko prizą pelnė Martynas Jurkūnas (19 m.), vyriausio – Zigmas Genys (65 m.). Naudingiausiu turnyro futbolininku pripažintas Deivydas Fiodorovas.
Vieni šventės dalyviai akylai sekė savo mėgstamos komandos žaidimą, kiti traukė nuo vieno būrelio prie kito, kur vis girdėjosi bičiuliški šūksniai išvydus seniai matytą buvusį futbolo komandos draugą ar iš užsienio specialiai į šventę sugrįžusį kaimyną.
Šventės dalyvius pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, su krepšiu vaisių visai bendruomenei atvykęs Seimo nariai Ričardas Juška, jo padėjėja ir Pagėgių tarybos narė Gražina Jankauskienė, Tarybos nariai Edgaras Kuturys, Eugenijus Dargužas, buvęs Pagėgių meras Kęstas Komskis, Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Kazys Žutautas.
Šventė baigėsi tradiciniu akcentu – visi šventės dalyviai pavaišinti cepelinai, buvo su mėsa ir su varške…

Broliai Ignas ir Edmundas Inciai, Aleksandras Sokolovas (centre) prie savo kiemo futbolo komandos nuotraukos, darytos apie 1960-uosius metus.

Šventės svečiai.

Petras Skutulas