Apie Nemuno deltos paukščius bei kitas įdomybes

Gyvenate Nemuno deltoje? O gal planuojate ten vykti? Nemuno deltos regioninis parkas drauge su NVO „Baltijos aplinkos forumu” siūlo šį vandenų kraštą pažinti leidžiantis į artimesnę pažintį su sparnuotaisiais deltos gyventojais bei unikaliomis teritorijomis. Šiai pažinčiai pasirengti padės 38 trumpi leidiniai.


Gausiai iliustruotuose leidiniuose pateikiamos netikėtos, įdomios istorijos apie Nemuno deltos paukščius, unikalų jų gyvenimo būdą, išskiriamos geriausios vietos bei būdai šiems giesmininkams stebėti. Taip pat aprašomi įdomūs augalai, kiti pievų turtai, specifiniai šio krašto gamtos reiškiniai, pateikiama praktiškai pritaikoma informacija, pavyzdžiui, kaip kovoti su sodus siaubiančiais paukščiais, kokia yra Kaimo plėtros programos priemonių gamtosauginė prasmė ir t. t.
„Leidinių tikslas – ne tik turistus, bet ir vietos žmones supažindinti su jų pievose gyvenančiais išskirtiniais paukščiais. Leidiniuose daug dėmesio skiriame sparnuočių ir ūkininkų santykiui – pateikiame rekomendacijas, kaip ūkininkas gali saugoti konkretų paukštį, paaiškiname, kodėl nustatomi tam tikri gamtosauginiai apribojimai, stengiamės parodyti ryšius tarp jų veiklos ir klestinčios gamtos. Tai – padėka tiems vietos žmonėms, kurie globoja sparnuotuosius savo kaimynus, ir paskatinimas tiems, kurie apie tai iki šiol nesusimąstė ar nepasiryžo,” – teigia viena iš leidinių autorių, Baltijos aplinkos forumo komunikacijos specialistė Rita Norvaišaitė.
Ar žinai, ką leidinių autoriai vadina retu nendrynų jautuku, bundančios gamtos pranašu, meilės būgneliu, kas yra aiškiai girdima, bet sunkiai pastebima bėgikė, kas žarsto karoliukus, o kas yra ištikimas iki mirties? Perskaitęs leidinius sužinosi.
Leidinius galima skaityti bei parsisiųsti iš interneto, norint gauti spausdintas kopijas reikėtų užsukti į naująjį Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centrą Rusnėje.
Leidiniai išleisti įgyvendinant projektą „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“. Projektą dalinai finansuoja Europos ekonominės erdvės programa. Leidinius parengė Jovita Stanionienė, Kristina Keterienė, Žilvinas Čėsna, Robertas Kubilius ir Rita Norvaišaitė.
Leidinio rengėjų inf.

Hits: 277

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite