Paklausti, ar rūpinamės savimi, dauguma greičiausiai atsako: „Taip, žinoma“. Tačiau jei mūsų paklaustų, kaip tiksliai, greičiausiai susimąstytume. Psichologai pastebi, kad mūsų kultūroje vis dar gajus rūpinimosi savimi prilyginimas savanaudiškumui, dėl to jaučiame kaltę, gėdą. Specialistai pabrėžia, kad pasirūpinimas savimi yra atida savo poreikiams, taip pat pakankamas fizinis aktyvumas, visavertė mityba, žalingų įpročių atsisakymas, kūno ir minčių higiena. Pasak sveikatos psichologės, geštalto psichoterapijos praktikės Kristinos Sironienės, nors kartais tai yra gana subjektyvu, menką rūpinimąsi savimi galima vadinti nepastebėtais, neatlieptais poreikiais. „Tai