Įsivaizduokime du pacientus. Abu serga ta pačia liga. Abu operuoja tas pats chirurgas. Abu gauna tuos pačius vaistus ir gydomi pagal tas pačias šiuolaikines rekomendacijas. Tačiau po savaitės jų keliai išsiskiria. Vienas jau vaikšto ligoninės koridoriumi ir ruošiasi grįžti namo. Kitam lėčiau gyja žaizdos, išsivysto komplikacijos, jis ilgiau lieka ligoninėje ir sunkiau atgauna jėgas. Kas nulėmė tokį skirtumą? Kartais priežastis – visai ne operacija ir ne vaistai. Kartais atsakymas slypi daug paprastesniame dalyke – tame, kas kasdien atsiduria paciento lėkštėje.