Žygis aplink rajoną ir pinigai bendruomenėms

Šilutės r. savivaldybės posėdžių salėje įvyko rajono vadovų, seniūnų, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovų susitikimas. Kalbėtasi apie artėjančio valstybės 100-mečio minėjimo programą bei finansinę paramą bendruomenėms.

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis pasiūlė estafetės simboliu naudoti Nepriklausomybės Akto kopiją, o ėjimą aplink seniūnijų išorines sienas pradėti signataro Kazimiero Stepono Šaulio gimtinėje, Stemplėse.

Paminklas ir žygis aplink rajoną
Administracijos direktorius Sigitas Šeputis sakė, kad Savivaldybėje laukiama siūlymų, kaip paminėti rajone Lietuvos valstybės šimtmetį. Jau numatyta, kad vienas iš akcentų bus paminklo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Kazimierui Steponui Šauliui, kilusiam iš netoli esančio Stemplių kaimo, atidengimas. Tai vyks rugsėjo 16 d. Švėkšnoje bus atidengtas pirmasis paminklas Nepriklausomybės Akto signatarui Lietuvoje.
Svarstytas siūlymas apeiti Šilutės rajoną kiekvienos seniūnijos išorinėmis sienomis. Tokio žygio Lietuvoje taip pat dar nėra buvę. Tai būtų galima padaryti įvairiais būdais – plaukiant baidarėmis upėmis ir upeliais, skrendant oru lėktuvais ar parasparniais, einant ar važiuojant dviračiais.
Ypatingo geografinio tikslumo nebus siekiama, svarbu kad įvyktų pats žygis. Tai galėtų būti savotiška pažintinė estafetė, perduodant iš seniūnijos į seniūniją Nepriklausomybės Akto kopiją. Estafetės pradžia galėtų būti signataro gimtinėje Stemplėse ir pasibaigti prie jo paminklo. Numatyta, kad viena seniūnija savo sienas turėtų apkeliauti per dieną. Perduodant estafetę galėtų būti surengta savotiška bendruomenių šventė.
Sutarta, kad iki liepos 17 d. seniūnijos ir bendruomenės sudarys ir pateiks savo maršrutus ir jų įveikimo grafikus.
Pinigus skirstys seniūnaičių sueigos
Kalbėta ir apie 34 tūkst. eurų dalybas. Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Bičkauskienė pristatė 2017–2019 m. savivaldybės bendruomenių rėmimo veiksmų plano įgyvendinimo priemones. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą Šilutės rajonui skirta 34 tūkst. eurų. Šie pinigai bus paskirstyti pagal seniūnijose deklaruotų gyventojų skaičių, jau sudaryta lentelė, į kokią sumą kiekviena seniūnija gali pretenduoti. Daugiausiai lėšų numatyta skirti Šilutės seniūnijai – per 17 tūkst. eurų. Mažiausiai gali tikėtis mažiausiai gyventojų turinti Katyčių seniūnija. Jai tetektų 855 eurai.
Vienam projektui finansuoti galima skirti ne daugiau kaip 3 tūkst. eurų. R. Bičkauskienė paaiškino projekto įgyvendinimo eiliškumą. Paminėtos prioritetinės veiklos. Tai galėtų būti socialinė veikla, skirta labiausiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams ar jų grupėms, vaikų ir jaunimo užimtumo skatinimas, kultūrinė, švietėjiška, sporto ir sveikatingumo veikla, įvairios bendruomeninės veiklos. Susitikimo dalyviai supažindinti su išlaidomis, kurias galima padengti iš projektams skirtų lėšų.

Šilutės rajono vadovų, seniūnų, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovų susitikime kalbėta apie artėjančio valstybės jubiliejaus paminėjimo programą bei finansinę paramą bendruomenėms.

Įgyvendinat šią priemonę bus aktyviai bendradarbiaujama su seniūnaičiais ir bendruomenėmis. Savivaldybėje sudaroma vienuolika išplėstinių seniūnaičių sueigų (kiekvienoje seniūnijoje), kuriose ir bus sprendžiama, kokias veiklas finansuoti ir kiek kam lėšų skirti. Nevyriausybinių ir religinių organizacijų atstovai tokiose sueigose gali dalyvauti patariamojo balso teise.
Šilutės r. savivaldybės taryba jau patvirtino sprendimo dėl priemonės įgyvendinimo projektą, todėl dabar per 30 dienų turi būti sušaukta išplėstinė seniūnaičių sueiga, kurioje bus priimti sprendimai.
Apie priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimą Šilutės rajono savivaldybėje buvo kalbėta ir prieš savaitę įvykusiame tradiciniame Savivaldybės vadovų susitikime su žiniasklaida. Tąkart rajono vadovai stebėjosi, kad tokiai gana menkai sumai paskirstyti reikalingas sudėtingas mechanizmas – seniūnaičių išplėstinės sueigos. Nekalbant apie tai, kad tokios sueigos yra pakankamai neįprasta projektų svarstymo forma, lėšų skirstymą sunkina ir tai, kad įgyvendinti projektus, kuriems bus pritarta, ir lėšas įsisavinti reikės iki šių metų pabaigos…
Vaidotas VILKAS

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite