Sausio 29 d. surengta Šilutės r. savivaldybės vadovų spaudos konferencija, kurioje meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis apžvelgė sausio mėnesio reikalus.

Du milijonai polderiams
Informuota apie asociacijoje „Lamatos žemė“ įvykusį pasitarimą. Bendruomenės galės teikti paraiškas ir gauti lėšų socialiniams bei kitiems smulkaus verslo projektams. Pasak mero V. Laurinaičio, tai suteiks bendruomenių veiklai gyvybingumo: galbūt kas ryšis imtis smulkiojo verslo – teikti pavėžėjimo ar slaugos namuose paslaugas. Bendruomenės, kurios dar tvarko viešąsias erdves, nėra užbaigusios ankstesnių projektų, paraiškų teikti negalės.
Iki šiol bendruomenės iš projektinių lėšų tvarkėsi patalpas, viešąsias erdves. Dabar bus pirmasis žingsnis į smulkių paslaugų verslą.
Vilniuje lankęsis direktoriaus pavaduotojas V. Pozingis sakė, kad tokio žemės ūkio ministro, koks yra Giedrius Surplys, dar nėra buvę. Ministerijoje randasi tvarkos, aiškėja šalies žemės ūkio kryptis, tikslai, siekiai. Pagirtinas užmojis per 10 metų sutvarkyti supuvusius melioracijos įrenginius, dėl kurių būklės skęsta laukai, sodybos. Polderių sistemą bus siekiama padaryti gyvybinga ir naudinga žemės ūkiui. Šiemet polderiams tvarkyti skirta 2 mln. Eur. Be to, ministerija skirs lėšų ir žvyrkeliams asfaltuoti, ko anksčiau nebūdavo.
Automobilių kelių direkcijoje tartasi dėl Aukštumalos gatvės pėsčiųjų ir dviračių tako. Savivaldybė ruoš projektą, gatvė priklauso Kelių direkcijai, ją planuojama perduoti Savivaldybei.
Lietuvininkų ir Tilžės gatvių sankirtoje planuojama rengti naują žiedinę sankryžą. V. Pozingis Kelių direkcijoje išgirdo, kad ji būtina dėl eismo saugumo. Savivaldybė pasirūpintų projektu, o direkcija skelbtų darbų konkursą ir skirtų finansavimą. Ramučių, Cintjoniškių ir Pramonės gatvių sankirtos žiedinei sankryžai dalis reikalingų lėšų jau skirta, parengtas projektas, jis aptartas, gauta pastabų, tikimasi, kad darbai prasidės jau šiemet.
V. Pozingis dalyvavo pasitarime Vyriausybėje, kur svarstyta programa dėl potvynio. Įspūdis susidaręs toks: Susisiekimo ir Aplinkos ministerijos tenori savo turtą valdyti, o priežiūrą atiduoti Savivaldybei, tą V. Pozingis vertina kritiškai. Sutarta, kad per mėnesį programa bus peržiūrėta, suplanuotos 3-5 metams būtinos lėšos ir jų šaltiniai. Prie programos bus sugrįžta ir ją svarstys Vyriausybė.

2,5 mln. eurų mažosioms žuvėdroms saugoti
Meras papildė, kad tokia programa būtina, nes estakada – tai tik susisiekimas su Rusnės sala, o potvynių dėl to nesumažės. Gauta informacijos, kad Aplinkos ministerija planuoja rengti saleles mažosioms žuvėdroms saugoti, tam planuojama skirti 2,5 mln. eurų, o sutarimo keisti saugomos teritorijos ribas, išvalyti upių vagas, kad į Rusnės uostą atplauktų laivai, vis nėra.
Apie nepigią pagalbą žuvėdroms Savivaldybės niekas net neinformavo.
Bedarbių daug, o darbininkų trūksta…
Šilutės savivaldybė yra šešių sąraše – dalyvauja bandomajame projekte užimtumui didinti. Bedarbių – daug, o darbdaviai nesulaukia reikalingų darbininkų. Šie reikalai aptarti su Užimtumo tarnyba. V. Pozingis informavo, kad skirta projekto lėšų vadybininko etatui. Tas specialistas rūpinsis bedarbiais, organizuos paramą turintiems priklausomybių. Vieno asmens pagalbai planuojama 2 tūkst. Eur: psichologo, kitų specialistų konsultacijoms, kitai paramai. Anot mero, seniūnijose yra bedarbių, kurie negali atvykti į viešuosius darbus, nes neturi transporto, slaugo namuose artimus žmones. Galbūt iš tų lėšų pavyks organizuoti jų pavėžėjimą, gal plės slaugos namuose paslaugą.
Parama tikintiesiems
Informuota apie Savivaldybės vadovų susitikimą su dvasininkais. Pasak mero, Savivaldybė turės paramos tikinčiųjų bendruomenėms programą, prisidės remontuojant maldos namus, rengiant projektus. Savivaldybė to imasi pirmą kartą. Tartasi, kad išlaidas lygiomis dalimis dengtų parapija ir Savivaldybė, tačiau dvasininkai tikino, kad mažoms parapijoms tai būtų sunku: tad Savivaldybė dengtų 70 proc. kaštų, likusią – konkreti parapija. 7 asmenų komisija spręstų dėl lėšų skyrimo. Joje būtų Savivaldybės atstovas, 4 katalikų bažnyčių nariai, 2 evangelikų liuteronų.
Apie biudžetą
Praėjusių metų rajono biudžeto pajamų planas viršytas 321 tūkst. Eur. Tai pranešęs administracijos direktorius S. Šeputis sakė, kad vasario 21 d. planuojama tvirtinti šių metų biudžetą. Pajamos didėja puse milijono eurų. Didesnis koeficientas, algalapyje sujungiami visi mokesčiai, išskaičiuojama dalis mažesnė, tad uždarbiai auga. Aiškėja, kad visų biudžetinių rajono įstaigų poreikiai 8,5 mln. didesni už galimybes. Biudžetą būtina subalansuoti, tad teks sutaupyti po 10-15 proc.
Pradedama vykdyti daug projektų. Teks nemažai prisidėti Savivaldybei, teks skolintis.
Meras priminė, kad vasarį vyks susitikimai seniūnijose, bus atsiskaitoma už praėjusių metų ir visos ketverių metų kadencijos darbus. Išleistas tam skirtas lankstinukas (14 tūkst. egz.), jau platinamas rajone. V. Laurinaitis patikino, kad per 10 ankstesnių metų investicijos sudarė 55 mln. Eur, o per pastaruosius ketverius – 73 mln. Eur. Nepavyko Rusnėje įsteigti Jūros kadetų mokyklos – nurungė Klaipėda. Vėluojama tvarkyti Šilutės stadioną. Nuo 2005 m. „statytas“ baseinas, o darbai pajudės tik šiemet. Keliolika metų kalbėta apie Šilutės autobusų parko iškėlimą iš Tilžės g. 22, pagaliau stotis ir technikos parkas jau pastatyti, valstybės komisijai priduotas ir naujasis prekybos centro pastatas.
Savivaldybė gavo aplinkosaugininkų oficialų raštą, kad iš teritorijos Tilžės g., Šilutėje, kur jau pastatyta nauja autobusų stotis ir prekybos centras, keičiant užterštą gruntą švariu pažeidimų nepadaryta.
Nuo pavasario Šilutėje ir kitose vietovėse prasidės dideli darbai. Bus rekonstruojamas Šilutės kultūros ir pramogų centras, tad renginiai vyks H. Šojaus dvaro konferencijų centre, bažnyčiose, Šilutės meno mokykloje. Bent dvejus metus teks pakentėti. Po gegužės gale vyksiančios Šilutės miesto šventės kultūros centre prasidės darbai.
Skriaudžia opoziciją?
„Pamarį“ domino, kodėl kadencijos darbų apžvalgos lankstinuke nurodytos tik valdančiosios daugumos partijos, tarsi opozicijos trijų partijų nariai mandatų būtų neturėję, nebalsavę, neprisidėję? Anot mero, opozicija nebalsavo nei už biudžetą, nepritarė ir daugeliui investicinių projektų – net ir dėl autobusų stoties, parko statybų.
Į tai atsiliepė ir V. Pozingis: „O dėl estakados statybos? Kas trukdė?“ Meras priminė opozicijos žadėtą Šilutės gelbėjimo planą ir klausė, kur jis? Kodėl nepalaikyta Saugose vaikų darželį iškelti į laisvas mokyklos patalpas? Dabar esą džiaugiasi, o tuomet klaidino mokytojus ir vaikų tėvus. Ir mokyklos Gardame likimas būtų kitoks, jeigu ne kai kurių politikų kišimasis. Kas buvo tie šaukliai, kai teko reorganizuoti mokyklą Traksėdžiuose? Per 4 metus pavyko sumažinti mokyklose laisvo ir brangiai išlaikyti kainuojančio ploto, už ką Savivaldybė sulaukė pagyrimo.
„Pamarys“ priminė, jog Savivaldybės vadovai galėtų nesikuklinti sakydami, kad prie estakados statybos neprisidėjo: juk važiuota gausybę kartų į Vilnių, rašyti raštai, tartasi, įrodinėta daugelyje kabinetų. Meras atsakė, jog pagelbėta Rusnės bendruomenei vykstant į Vilnių, kur jie piketavo. Kodėl gražiai savęs neparodžius, nepriminus, kaip sunku per potvynius?

Stasė SKUTULIENĖ