Žiemos vargai

Žiema – ne vien malonumai, bet ir darbymetis kelininkams, gatves prižiūrinčioms tarnyboms, medikams. Nors ši žiema buvo užtrukusi ir atskubėjo į mūsų kraštą vėliau nei įprastai, bet savo galybę jau parodė.

Ketvirtadienį žiemos rūpesčius tirpdė ir pavasarėjanti saulė.

Sekmadienį šilutiškiams nereikėjo ieškoti čiuožyklos – visas miestas buvo virtęs didžiule nemokama čiuožykla. Išėjusiems pasivaikščioti po vakarinį miestą šaligatviai buvo neįveikiami. Sutikti miestiečiai juokavo, kad saugiau eiti gatve.
Sekmadienio vakarą nusprendusi išnešti šiukšles garbaus amžiaus daugiabučio namo gyventoja atviravo, kad pajutusi kieme po kojomis ledą netrukus gailėjosi iš viso išėjusi į lauką. Moteris pasakojo, kad iki konteinerio šiaip taip nuėjo įsikabindama į kieme stovinčius automobilius ir džiaugėsi laimingai sugrįžusi namo. Visą miestą padengęs plikledis džiugino nebent vaikus.
Pirmadienio rytą į darbus ir mokyklas skubantys miestelėnai jau galėjo jaustis saugiau – miesto šaligatviai, takeliai prie namų buvo pabarstyti. UAB „Šilutės komunalininkas“ meistrė Danutė Meškienė patikino, kad ankstų rytą į miesto gatves išskuba 16 kiemsargių bei specialus traktoriukas, barstantis smėlio ir druskos mišinį.
Vis dėlto miestiečiai randa trūkumų. „Pamario“ laikraščio skaitytojas susirūpino, kas prižiūri Pramonės gatvę, kodėl jos šaligatviai taip nevienodai pabarstomi. Gatvę ir šaligatvius prie geležinkelio pervažos prižiūri geležinkeliečiai, iki UAB „Šilutės agrotechnika“ taip pat jaučiasi rūpestingo šeimininko ranka, kurios, deja, trūksta kitose gatvės vietose. Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas sakė, kad miesto gatves ir šaligatvius prižiūrintys komunalininkai, kaip ir kasmet, yra pasiruošę pakankamai smėlio ir druskos mišinio, kuriuo barstoma, kai yra slidu. Šilutės seniūniją taip pat pasiekė pageidavimai dėl Pramonės gatvės šaligatvių priežiūros. Šaligatviai buvo prižiūrimi iki prekybos centro „Litorina“, bet atsiradus prekybos centrui „Moki-veži“ ir padidėjus žmonių srautui šios gatvės priežiūrai bus skiriama daugiau dėmesio.
Baigiantis savaitei pasidomėjome, ar medikai pajuto, kad į Šilutę atėjo žiema, ar padaugėjo ligonių, nukentėjusių gatvėse, keliuose, čiuožyklose.
Šilutės ligoninės vyr. gydytojas traumatologas Darius Steponkus pasidžiaugė, kad Šilutės rajono žmonės žiemą yra atsargesni nei prieš 10 ar 15 metų. Vis mažiau į ligoninę guldoma ligonių, patyrusių traumas slidžiame kelyje. Gal pagaliau žmonės suprato, kad žiemą reikia avėti tinkama avalyne, apsirengti natūralaus pluošto drabužiais ir be didesnės būtinybės nesiveržti iš namų, jei lauke nepalankios ir pavojingos oro sąlygos. Medikas pastebi, kad traumų sumažėjo ir dėl geresnės kelių bei šaligatvių priežiūros, nors šios srities tarnybos dažniausiai sulaukia tik keiksnojimų.
Šiemet neišvengta žiemos aukos. Sausio mėnesį miesto centre rastas ant šaligatvio gulintis vyras, kuris į ligoninę atvežtas jau miręs. Pasak D. Steponkaus, prieš 10-15 metų ligonės Traumatologijos skyriuje pusę ligonių žiemos mėnesiais buvo gydomi dėl traumų kelyje, gatvėje ar dėl nušalusių galūnių, kurias tekdavo net amputuoti.
Šiuo metu ligoninėje gydomi 3 įvairaus amžiaus ligoniai, patyrę nušalimus. Nors gydymas dėl nušalusių galūnių yra ilgas, tačiau chirurginio įsikišimo neprireiks. Per dvi pastarąsias savaites medikai atliko apie 10 operacijų įvairių lūžių slidžiame kelyje patyrusiems pacientams. Ligoninės vyr. gydytojas D. Steponkus atkreipia dėmesį, kad ne slidus kelias yra didžiausias priešas žiemą – koją kelyje dažniau pakiša velnio lašai. Žalingo įpročio neatsisakantys yra dažniausi medikų pacientai, ypač naktinio budėjimo metu. Medikams nėra lengva su tokiais piliečiais, iš jų išgirsta įvairių priekaištų. Neblaivus pacientas pirmiausia išblaivinamas, o operuojamas tik tuo atveju, jei jo gyvybei gresia pavojus.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Neprašyti svečiai po kapotu: graužikai vairuotojams gali kainuoti tūkstančius

Atšilus orams ir prasidėjus išvykų į gamtą sezonui, vairuotojų tyko rizika, apie kurią dažnas nė nesusimąsto. Kol automobilis stovi sodybos kieme ar miško aikštelėje, po jo kapotu gali įsikurti nekviesti svečiai. Nors didžiausia grėsme keliuose įprasta laikyti stambius laukinius gyvūnus, draudimo ekspertai įspėja: kur kas mažesni graužikai  automobilių savininkams gali palikti tūkstantines sąskaitas. Pavojus tyko ne tik kelyje, bet ir stovėjimo aikštelėje „Dauguma vairuotojų didžiausią riziką sieja su važiavimu per miškingas vietoves, kai į kelią gali netikėtai išbėgti stirna ar

Kai sveikas gyvenimo būdas tampa našta. Specialistė vardija ženklus, kad persistengėte

vaistininkė

Sveika mityba, reguliarus judėjimas ir kokybiškas poilsis yra svarbūs gerai savijautai, tačiau specialistai pastebi, kad daliai žmonių noras gyventi sveikiau virsta kraštutinumais. Griežti mitybos planai, badavimai, organizmo valymo iššūkiai ar nuolatinis nerimas dėl kiekvieno pasirinkimo gali ne padėti, o sukelti papildomą stresą.   Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, žmonės neretai tikisi greito rezultato, todėl susižavi drastiškais sveikatingumo pažadais. Vis dėlto organizmui tokie pokyčiai gali tapti dideliu iššūkiu. „Drastiški metodai gali duoti daugiau žalos nei naudos. Staigus mitybos ar gyvenimo

Kaip apsaugoti save ir artimuosius, kai dangų skrodžia žaibai?

žaibai

Sinoptikai prognozuoja audringus ir permainingus orus. Daugelyje šalies vietų lis, vėjo gūsiai sustiprės iki 15-17 m/s, kai kur griaudės perkūnija. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad siaučiant stipriam vėjui, nereikėtų po medžiais, elektros perdavimo bei ryšių linijomis statyti automobilių, negalima artintis prie nutrūkusių elektros laidų. Iš kiemų, balkonų į pastatų vidų reikėtų sunešti lengvai vėjo pakeliamus daiktus, sandariai uždaryti langus ir duris. Esant galimybei, apie vėją būtina informuoti savo artimus žmones, kaimynus, ypač neįgalius ar vienišus vyresnio amžiaus žmones. Pavojingiau gyvenantiems kaime

Perkūnijos jau pakeliui: kaip apsaugoti namus nuo netikėtų elektros šuolių?

žaibas

Pirmosios pavasarinės perkūnijos Lietuvoje jau girdėjosi. Tai žymi ne tik audrų sezono pradžią, bet ir laiką, kuomet namuose dažniau „sudega“ elektronika. Specialistai perspėja, kad net ir kelių sekundžių įtampos šuolis gali sugadinti televizorius, kompiuterius, šildymo sistemas ir išmaniuosius įrenginius. Kai kuriais atvejais nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų. Draudikai ir elektros inžinerijos ekspertai ragina gyventojus dar prieš vasaros audras pasirūpinti tiek techninėmis apsaugos priemonėmis, tiek įvertinti būsto draudimo apsaugą. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, nors žaibo ir perkūnijos sukeltos žalos sudaro nedidelį

Taip pat skaitykite