Žaibai trankysis dar du mėnesius. Nukenčia net vejos robotai

Vasaros mėnesiai atneša ne tik malonumų, bet ir gamtos stichijų sukeltų nelaimių. Draudikai atkreipia dėmesį, kad kasmet nuo žaibų nukenčia ne tik statiniai, naminiai gyvuliai, bet ir inovatyvūs elektriniai kiemo priežiūros prietaisai. Dėl šios priežasties, pasak žaibosaugos specialistų, namuose reikėtų pasirūpinti apsauga nuo žaibo.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus pasakoja, kad žaibas dviem būdais gadina žmonių turtą. „Dažniausias scenarijus – netiesioginis žaibo poveikis, kai žaibas trenkia kažkur tolumoje, o jo sukeltos bangos atsklinda į elektros tinklus. Jos elektros tinklais pasiekia namus, ūkinius pastatus, pirtis ar kitą žmonių turtą, atsiranda elektros įtampos svyravimai bei įvyksta trumpasis jungimas. Šiais atvejais dažniausiai nukenčia elektros saugikliai ir elektros dėžė, taip pat namų viduje esantys bei į elektros tinklą įjungti daiktai – garso bei vaizdo aparatūra, kompiuteriai, besikraunantys išmanieji telefonai, laikrodžiai ir kiti įrenginiai“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.

„Gjensidige“ duomenimis, tokiais atvejais vidutinė atlyginama žala siekia 600-700 eurų. Audringomis dienomis dėl elektros įtampos kilusių nelaimių padaugėja dešimtimis kartų.

G. Norkaus teigimu, ne tokie dažni, deja, gerokai sudėtingesnius padarinių nešantys žaibavimo atvejai pasitaiko, kai žaibas trenkia tiesiai į gyvenamąjį namą ar kitą statinį. Dažniausiai – į šalia namo arba ant jo sumontuotą anteną ar elektros įvadą.

„Tokiais atvejais itin išauga gaisro rizika: neretai nuo išsilydžiusių laidų apsvyla arba sudega medinio namo siena. Medinėms namo konstrukcijoms žaibas gerokai pavojingesnis nei iš kitų medžiagų pastatytiems namams. Deja, pasitaiko ir tokių nelaimių, kai gyvenamieji namai supleška iki pamatų, o išmokamos žalos siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Užsiliepsnojus ūkiniams pastatams ugnis pražudo ir juose esančius naminius gyvulius“, – kalba draudimo bendrovės Turto žalų skyriaus vadovas.

Pasak G. Norkaus, didesnis pavojus nukentėti nuo žaibo kyla vienkiemių gyventojams, kurių namai stovi plyname lauke be aukštų medžių ar stulpų aplinkui. Draudikas atkreipia dėmesį, kad nuo žaibo nukenčia ne tik statiniai, tačiau ir išmanioji namų aplinkos prie vejos pjovimo robotai arba jų įkrovimo stotelės.

Siekiant išvengti nelaimių žaibosaugos specialistai pataria apie galimus pavojus pagalvoti iš anksto. Pasak energetikos ir automatikos technologijų kompanijos ABB atstovės Godos Montvidaitės, norint apsaugoti namus nuo žaibo rizikų, reikia pasirinkti tinkamą žaibolaidį ir neužmiršti reguliariai jį patikrinti.

„Renkantis žaibolaidį reikėtų atkreipti dėmesį į skirtingus jų tipus – nuo to priklauso saugomos teritorijos dydis. Šie įrenginiai gali būti keturių tipų –18, 30, 45 ir 60 mikrosekundžių. Skaičius nurodo prieš kiek mikrosekundžių žaibolaidis išleis strimerį, pagaunantį žaibą. Kuo anksčiau strimeris bus išleistas, tuo didesnę teritoriją įrenginys apsaugos. Gyvenamajam namui užtenka 18 mikrosekundžių žaibolaidžio, tačiau, norint apsaugoti didelį objektą ar kelis, reiktų rinktis sparčiausią įrenginį“, – pataria G. Montvidaitė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad renkantis žaibolaidį reikėtų įvertinti jo patikimumą bei pasirūpinti saugiu prietaiso įrengimu – netinkama instaliacija gali lemti turto žalą ir sukelti pavojų gyvybei.

„Kiekvienas žaibolaidis yra patikrinamas aukštos įtampos laboratorijoje – įvertinamas jo veikimas. Pastatų apsaugos patikimumo lygis skaičiuojamas pagal kategorijas, pavyzdžiui, pirmos kategorijos pastatai yra labai svarbūs arba degūs, juose laikomos sprogstamos medžiagoms. Tokiems pastatams skaičiuojame tokią žaibosaugos sistemą, kuri apsaugotų 99 proc. patikimumu. Jeigu kalbame apie nuosavus namus, jie dažniausiai priskiriami 4 kategorijai, kuriai skaičiuojamas 84 proc. Tačiau labai svarbu matuoti ne tik žaibolaidžių, bet ir instaliacijos patikimumą: tinkamai įrengti visus tvirtinimo elementus bei pasiekti reikiamą varžą, kad žaibas būtų nukreiptas į žemę, o ne kur kitur“, – sako G. Montvidaitė.

Pasak ABB atstovės, žaibolaidžiams rekomenduojama kasmet atlikti profilaktinę patikrą. „Kasmetinis patikrinimas leidžia užtikrinti, kad elektronika veikia tinkamai ir saugiai. Jei žaibolaidis pagauna žaibą, tuomet reikėtų atlikti įrenginio patikrą. Žaibolaidžiai turi raudoną žiedą, kuris atsiranda jam pagavus žaibą. Pastebėjus raudoną žiedą taip pat rekomenduojama kreiptis į žaibosaugos specialistus ir atlikti prietaiso patikrą”, – pataria specialistė.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premija – Audrai Juodeškienei

Juodeškienė

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisija informavo,  kad „Sidabrinės nendrės“ premijos laureate išrinkta Audra Juodeškienė, VšĮ „Kintai Arts“ steigėja ir vadovė, Kintų muzikos festivalio, tarptautinės meno rezidencijos Kintuose įkūrėja ir organizatorė, VšĮ „Paramos vaikams centras“ valdybos pirmininkė.  Audra Juodeškienė – viena svarbiausių Pamario krašto kultūros puoselėtojų, vystanti kultūrinį turizmą, populiarinanti profesionalųjį meną, garsinanti Šilutės kraštą Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinanti Lietuvos ir tarptautinius kultūros projektus. A. Juodeškienė gimė ir augo Kintuose, čia baigė vidurinę mokyklą. Gyvenimo patirtis, vidinis jausmas paskatino

Penktadienį – dar vienas žiemos smūgis

snygis

Meteo.lt įspėja apie artėjantį smarkų snygį ir rekomenduoja: jei įmanoma, venkite nebūtinų kelionių – smarkaus snygio metu sumažėja matomumas, keliai tampa sunkiai pravažiuojami ir pavojingi. Neatlaikiusios susikaupusio sniego svorio kartais lūžta medžių šakos ar išvirsta patys medžiai. Pavojų kelia ne tik gausiai apsnigti medžiai, bet ir stogai – dėl didelio sniego svorio jie gali deformuotis ir net įlūžti. Kokie bus orai? Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį daug kur krituliai, vyravo sniegas, šlapdriba. Kai kur buvo rūkas, lijundra, plikledis, šlapio sniego

Nei pinigų, nei mokėjimo kortelės

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. 2025 m. liepos 20 d. Šilutėje vyras, gim. 1991 m., internetinėje svetainėje „Facebook“ radęs skelbimą, už gido ir kitas kelionės paslaugas į nurodytą banko sąskaitą pervedė 1270 eurų, tačiau minėtų paslaugų negavo, pinigų iki šiol jam negrąžino. Vasario 6 d. popietę Šilutėje parduotuvėje esančiame bankomate moteris, gim. 1957 m., paliko savo elektroninę mokėjimo kortelę, kurią galimai pasisavino kitas asmuo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 9-os popietę laiptinėje Gluosnių g., Šilutėje, vyras, gim. 1989

Sukčių šienapjūtė: iš vilnietės išviliojo 121,4 tūkst., iš klaipėdietės – 17 950 eurų

pinigai

Iš garbaus amžiaus vilnietės maždaug per savaitę sukčiai išviliojo 121 449 eurus. Policijos departamentas pranešė, kad ketvirtadienio vakarą 18.15 val. į Vilniaus apskr. VPK kreipėsi moteris (gim. 1946 m.). Ji pareiškė, kad laikotarpiu nuo vasario 3 d. iki vasario 11 d. Vilniuje, būnant namuose, jai paskambino nepažįstama moteris, ji kalbėjo rusų kalba. Prisistačiusi policijos pareigūne ir teigdama, kad iš moters sąskaitos yra vykdomos įtartinos finansinės operacijos, apgaulės būdu išviliojo didelę pinigų sumą. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto sukčiavimo. Policija

Taip pat skaitykite