Vytautas Laurinaitis tikisi meru būti ir kitą kadenciją

Liepos 2 d. Šilutės r. savivaldybės meru išrinktas Vytautas Laurinaitis. Jis sutiko pasidalyti su „Pamario“ skaitytojais mintimis apie naująją valdžią ir jos planus.

Naujasis Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis yra nusiteikęs vadovauti rajonui ir kitą kadenciją.

– Meru tapote iš trečio karto. Susidarė įspūdis, kad į mero postą pretendavote gerai žinodamas, ką darysite.
– Pirmą kartą savo kandidatūrą į mero postą kėliau koalicijos siūlymu, antrą kartą kandidatavau daugiau dėl demokratinių principų, kad bent ne iš vieno kandidato rinktų. O rugsėjo mėnesį galbūt surengsime spaudos konferenciją ir paaiškinsime, kodėl perėjome į partiją „Tvarka ir teisingumas“, kodėl sutikau tapti meru.
Pereidami į šią partiją kėlėme sąlygą, kad partija neliks koalicinėje daugumoje su Darbo partija, o bandys suformuoti naują valdžią. Taip nusprendėme todėl, kad daugelis neblogų ankstesnių sprendimų buvo panaikinta, daug projektų sustabdyta. O mes manome, kad jie buvo geri. Be to, Darbo partijos atstovai tikrai negražiai pasielgė Šilutės uoste. Tai nepuošia Tarybos nario vardo. Aš neteisiu nei vienų, nei kitų. Tai teisėsaugos reikalas, bet pats faktas buvo.
Mūsų nuomone, po to Darbo partija, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, galėjo pasitraukti iš pagrindinių komitetų, padaryti viešą pareiškimą. Bet nieko nebuvo. Todėl nenorėjome dirbti su tokia dauguma. Be to, artėja tiesioginiai mero rinkimai. Dabar turime galimybę pabandyti, pasižiūrėti, kaip mums seksis, kas gerai, o kas blogai. Tai savotiškas startas.
Jeigu partija „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlys mane į mero pareigas ir kitai kadencijai, sutiksiu. Taryboje esu nuo 2003 metų. Dirbau komitetuose, komisijose, bendravau su merais ir kitais valdžios atstovais. Todėl, sakyčiau, mero darbas man labiau žinomas, negu nežinomas. Pastebėjau, kad į mane dabar kreipiasi tie žmonės, kuriems negalėjo padėti kiti merai. Gaila, bet ir aš ne visiems jiems galiu padėti…
– Pastaruoju metu nebe tokie aštrūs opozicijos pasisakymai. Kaip sekasi bendrauti su ja?
– Bendradarbiaujame. Reikia įsiklausyti į visų nuomones. Opozicijos atstovus kviečiame į darbo grupes. Būtų gerai, kad ir toliau išliktų toks bendradarbiavimas, bet, manau, kad artėjant rinkimams santykiai vėl aštrės, nes partijos pradės rinkti politinius dividendus.
– Užsiminėte apie darbų tęstinumą. Ar planuojate vėl atkurti darbo grupių, kurios buvo išformuotos po Daivos Žebelienės atleidimo, veiklą?
– Taip, ruošiamės atkurti darbo grupes. Grįžti prie gatvių apšvietimo, sporto strategijos ir panašių reikalų. Dirbame ir kitomis kryptimis. Kuriame darbo grupę tikslinėms lėšoms įsisavinti. Ruošiamės naujų ES remiamų projektų rengimui ir vykdymui. Dirbame su buitinių atliekų tvarkymu. Aplinkos ministerija ruošia Šilutės ir Jonavos savivaldybių parodomuosius projektus. Bus pateikta nauja buitinių atliekų tvarkymo rinkliavos tvarka. Kalbama apie stebėjimo kamerų visame mieste rengimą. Tai didintų saugumą. Priimtas sprendimas statyti stebėjimo kameras visose kaimo mokyklose.
Laiko liko labai mažai, o nuveikti turime daug. Mūsų programoje reiškiamas noras pradėtus darbus tęsti ir kitą kadenciją. Kas pradėta, norime pabaigti ir imtis naujų projektų. Tikimės, rinkėjai mums suteiks tokią galimybę.
– Koks likimas laukia sporto komplekso statybos?
– Paraiška dėl sporto komplekso statybos pateikta. Nutarėme jį statyti Rusnės gatvėje, šalia ligoninės. Taip bus gerokai pigiau, nes ten jau yra vandens, šilumos ir kanalizacijos trasos. Ruošiamas investicinis planas. Numatome sutvarkyti ir miesto stadioną bei aplinką aplinkui jį. Ten turėtų būti sukurta Šilutės miesto rekreacinė zona. Lėšų tikimės gauti iš įvairių šaltinių. Jau turime raštą, kad Šilutė įtraukta į tikslinių teritorijų sąrašą ir jai bus skirti 24 milijonai litų.
– Kalbėta ir apie Vydūno gimnazijos sporto salės statybos atnaujinimą.
– Ta statyba vyks. Pirminiam etapui skirta apie milijoną litų. Rugpjūčio pabaigoje tikimės sulaukti švietimo ministro. Ir su juo apie tai kalbėsimės. Ši salė įtraukta į valstybės investicijų programą ir turi būti pastatyta. Numatysime visą darbų planą ir finansavimo šaltinius, kad tie darbai būtų atlikti.
– Meraujant D. Žebelienei teko girdėti priekaištų, kad ji retai lankėsi ministerijose, todėl nesulaukta reikiamos paramos…
-Į Vilnių jau važiavome ir vėl važiuosime. Bet bendradarbiavimui su ministerijomis dabar nepatogus metas. Iš vienos pusės – atostogos, iš kitos – po Prezidento rinkimų buvo atstatydinta Vyriausybė, kuri šiuo metu formuojama iš naujo. Nelabai yra su kuo kalbėtis konkrečiais klausimais. Po atostogų ir baigus formuoti Vyriausybę, į Vilnių teks važinėti dažnai. Metai baigiasi, laiko mažai, o mūsų norai dideli. Tikimės ir mūsų Seimo narių pagalbos.
– Keičiantis valdžiai nuolat kalbama apie pertvarką Savivaldybės administracijoje. Ką keisti ruošiatės jūs?
– Nemanau, kad reikėtų ką nors keisti. Žmonės dirba savo darbą, yra patyrę specialistai. Nusiskundimų nesulaukiame. Nereikia kelti sumaišties, nervinti darbuotojų. Jie turi jausti saugumą, darbų tęstinumą, o ne laukti raganų medžioklės, pasikeitus valdžiai. Be abejo, yra seniūnų, kurie sulaukė pensijos amžiaus. Bet, jeigu jie dirba gerai, juos palaiko bendruomenė, o ir patys turi noro padirbėti, manau, kad amžius netrukdys.
Savivaldybės vadovai turi eikvoti savo energiją strateginiams reikalams, o ne darbuotojų kaitaliojimui.
– Ką galite pasakyti apie praskolintą rajono biudžetą?
– Biudžetas toks pat jau keleri metai. Padėtis – nekokia, bet stabili. Išgyvenome iki šiol, išsiversime ir toliau.

Kabėjosi
Vaidotas VILKAS

7 komentarai

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Žuvims veisti šiemet skirs 300 tūkst. eurų

žuvų veisimas

Aplinkos ministras patvirtino Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų skyrimą žuvų veisimui. Šiemet skirta 300 tūkst. eurų. Tai maždaug 50 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais. Žuvivaisai skiriamos lėšos naudojamos žuvims veisti tik valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose. Išnuomotuose vandens telkiniuose žuvų ištekliais rūpinasi jų nuomininkai pagal 10 metų galiojančius žuvų veisimo planus. Siekiant išlaikyti pakankamą plėšrių žuvų kiekį vandens telkiniuose, daugiausiai įveisiama lydekų, kurias dažnai žvejoja žvejai mėgėjai. Pernai už Aplinkos ministerijos skirtas lėšas įveista daugiau nei 100 tūkst. šiųmečių lydekų,

„Regitra“ laukia būsimų motociklininkų: prasidėjo registracija į egzaminus

motociklininkams

Kovo 3 d. šalyje prasidėjo registracija į A kategorijos egzaminus. Šiemet pats egzaminavimo sezonas prasidės jau balandžio 7 d. ir tęsis iki vėlyvo rudens, tačiau užsiregistruoti galima jau dabar patogiai internetu „Regitros“ savitarnoje. Vis daugiau laikančiųjų Norinčių vairuoti motociklus kasmet tik daugėja. Skaičiuojama, kad nuo 2017 m. norinčių įgyti A kategoriją būsimų vairuotojų padaugėjo bene dvigubai – nuo 7 tūkst. iki 15 tūkst. Svarbu pastebėti, jog gerėja A kategorijos egzamino išlaikymo procentas. Pavyzdžiui, pernai jis siekė beveik 50 proc. Pasak

Orai: naktimis šals, dienomis – iki keliolikos laipsnių šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Kovo 5 d., ketvirtadienį, kritulių nenumatoma. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, 6-11 m/s. Temperatūra dieną bus 3-8 laipsniai šilumos. Kovo 6 d., penktadienį, be kritulių. Naktį ir rytą vietomis plikledis, rūkas. Vėjas vakarinių krypčių, 3-8 m/s. Temperatūra naktį bus 2-7 laipsniai šalčio, dieną – 2-7, kai kur – iki 9 laipsnių šilumos. Kovo 7 d., šeštadienį, kritulių nenumatoma. Naktį ir rytą vietomis plikledis. Vėjas silpnas. Temperatūra naktį bus 1-6 laipsniai šalčio, dieną – 4-9,

Ankstyvasis, tikrasis ir vėlyvasis pavasaris

pavasaris

Meteo.lt apžvelgia, kokie būna pavasariai. Nors šiemet pavasaris prasidėjo beveik pagal kalendorių, tačiau pavasario pradžios sąlyginių datų yra ne viena. Vieniems pagal kalendorių jis prasideda kovo 1 d., astronomams – kovo 20 d. (lygiadienis), mėgstantiems ilgai šviesius vakarus – kovo pabaigoje (kuomet įvedame vasaros laiką). Tuo tarpu hidrometeorologai pavasarį skirsto į tris dalis: ankstyvąjį, tikrąjį ir vėlyvąjį. Laikoma, kad meteorologinės žiemos pabaiga ir pavasario pradžia būna, kai įvyksta pastovios oro temperatūros perėjimas per  0 laipsnių. Lietuvoje (1991-2020 m.) tai įvyksta

Taip pat skaitykite