Iki Seimo rinkimų likus kiek  daugiau kaip mėnesiui, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė registruotų kandidatais į Seimo narius asmenų sąrašus. Juose – duomenys apie kandidatų profesinę patirtį, išsilavinimą, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis, informacija apie turimus teistumus ir kt.

Duomenys apie kandidatus jau prieinami viešai. Juos galite rasti VRK svetainėje.

Statistinis kandidatas

Remiantis jais, VRK sudarė statistinį kandidato į Seimo narius portretą. Jei apibendrintume visų kandidatų informaciją ir iš jų išvestume vieną kandidatą, išeitų, kad šiuose Seimo rinkimuose dalyvauja 49-erių vyras, vardu Andrius, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 166 tūkst. eurų.

Dalyvauti 2024 m. spalio 13 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose užregistruoti 1739 kandidatai. Dar dėl dviejų kandidačių bus sprendžiama kitą savaitę. Lyginant su 2020 m., šiemet į Seimą kandidatuoja keliolika asmenų mažiau. Prieš ketverius metus VRK buvo įregistravusi 1755 asmenis. 2016 m. – 1416 kandidatų.  

Į Seimą pretenduoja 8 merai ir 4 europarlamentarai 

Dėl Seimo nario mandatų kovoja 8 savivaldybių merai. Rinkimuose dalyvauja Anykščių, Jonavos,  Joniškio, Šilutės, Širvintų, Zarasų rajonų, Kazlų Rūdos, Visagino savivaldybių merai. Jeigu jie būtų išrinkti, tose savivaldybėse būtų rengiami nauji mero rinkimai.

Į Seimą kandidatuoja taip pat 4 Europos Parlamento nariai.

Perrinkimo dar vienai Seimo kadencijai siekia 128 dabartiniai Seimo nariai.  

Moterų kandidačių daugėja

Dauguma kandidatų yra vyrai – jie sudaro 62,6 proc. Moterų šiuose rinkimuose dalyvauja 37,4 proc. VRK duomenimis, su kiekvienais rinkimais moterų palaipsniui daugėja. 2020 m. Seimo rinkimuose moterų kandidačių skaičius siekė 33,3 proc.

Nepaisant to, kad vyrai dominuoja absoliučioje daugumoje politinių partijų sąrašų. Šiemet jau dviejose partijose – Lietuvos lenkų rinkimų akcijoje – Krikščioniškų šeimų sąjungoje (LLRA-KŠS) ir Lietuvos žaliųjų partijoje moterų yra daugiau nei vyrų.

LLRA-KŠS sąraše yra 59,3 proc. Mažiausiai moterų savo gretose turi Nacionalinis susivienijimas – jos šios partijos sąraše sudaro 23,8 proc. 

Vidutinis kandidatų amžius – vos mažesnis nei 2020 m.

VRK duomenimis, kandidatų amžiaus vidurkis Seimo rinkimų dieną sieks 49 m. ir 4 mėn.

2020 metais šis vidurkis siekė 50,2 metų. 2016 metais – 48,9 metus. 2012 metais – 47-erius metus.

Gausiausią kandidatų grupę sudaro asmenys, kuriems yra nuo 41 iki 50 metų (26,9 proc.). Beveik 24,8 proc. asmenų, šiemet kandidatuojančių į Seimą, yra 51-60 amžiaus grupėje. Penktadalis – 20,2 proc. – yra kandidatai, kuriems 31-40 metų.

17,9 kandidato yra 61-70 amžiaus grupėje. Jauniausi kandidatai, esantys 21-30 m. amžiaus grupėje, šiuose rinkimuose sudaro 7,2 proc.

Mažiausia kandidatų dalis, vos 2,9 proc., yra 71-erių metų ir daugiau sulaukę asmenys.

Solidžiausio amžiaus kandidatą savo gretose turi Lietuvos liaudies partija. Šiame sąraše yra asmuo, kuris rinkimų dieną bus sulaukęs 88-erių metų ir 9 mėnesių.

Jauniausias kandidatas – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąraše. Jam 21-eri sueis pirmąją balsavimo iš anksto dieną – spalio 8-ąją.

Jauniausia partija pagal amžiaus vidurkį yra Laisvės partija. Ją sudaro kandidatai, kurių sąrašo amžiaus vidurkis yra 38 metai ir 7 mėnesiai.

Vyriausi kandidatai Lietuvos liaudies partijos sąraše (amžiaus vidurkis – 55 metai ir 3 mėnesiai) ir partijoje „Laisvė ir teisingumas“ (sąrašo amžiaus vidurkis – 55 metai ir 2 mėnesiai).  

Vidutiniškai vienas kandidatas disponuoja beveik 166 tūkst. eurų suma.

Kartu su pareiškiniais dokumentais kandidatai į Seimą privalėjo pateikti VRK savo turto ir pajamų deklaracijų išrašus. Padalinus bendrą 1739 kandidatų viso turto sumą (skaičiuojamas privalomas registruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai ir piniginės lėšos) ir išvedus vidurkį, išeitų, kad vidutiniškai vienas į Seimą kandidatuojantis asmuo disponuoja beveik 166 tūkst. eurų turtu.

Didžiausia bendra kandidatų sąrašo turto suma (neatsižvelgiant į gautas ir suteiktas paskolas) disponuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – beveik 30,5 mln. eurų. Antroje vietoje – politinė partija „Nemuno aušra“, kurios kandidatų bendra turto suma sudaro 29,5 mln. eurų. Trečioje vietoje pagal bendrą kandidatų turimo turto sumą yra Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, disponuojantys 24,5 mln. eurų turtu.

Mažiausiai turto deklaravo Lietuvos liaudies partijos kandidatai. Jie bendrai sudėjus disponuoja beveik 3 milijonų eurų turtu.

Į Seimą kandidatuoja 25 milijonieriai

VRK duomenimis, šiemet dėl Seimo nario mandatų kovos 25 milijonieriai, kurių privalomas deklaruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai ir piniginės lėšos viršija 1 mln. eurų.

Tiesa, šiemet į Seimą kandidatuoja 2 asmenys, kuriems iki milijonieriaus statuso trūksta 5 tūkstančių ar net dar mažiau eurų.

Du turtingiausi kandidatai disponuoja labai panašios vertės turtu. Vieną jų kelia Lietuvos žaliųjų partija, o kitas – veda Taikos koalicijos sąrašą.

Daugiausia milijonierių, net 5, yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų sąraše.

4 milijonierius kelia partija „Laisvė ir teisingumas“.

Po 3 – Lietuvos socialdemokratų partija ir „Nemuno aušra“.

Po du asmenis, kurie disponuoja didesniu nei 1 mln. eurų turtu kelia Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai , Liberalų sąjūdis ir Lietuvos žaliųjų partija.

Po vieną milijonierių galima rasti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Laisvės partijos bei Taikos koalicijos sąrašuose. Taip pat kandidatu į Seimo narius yra ir vienas save išsikėlęs milijonierius.

Lyginant su 2020 m., šiemet milijonierių gretos Seimo rinkimuose padidėjo. Prieš ketverius metus dėl Seimo nario mandato varžėsi 22 milijonieriai.

VRK duomenimis, 115 kandidatų į Seimo narius nurodė neturintys jokio turto. Jų deklaracijose – nuliai. 5 kandidatai deklaravo turintys turto, kuris siekia iki 100 eurų. 13 asmenų savo deklaracijose nurodė turintys turto iki 1000 eurų. 

Andrius ir Jolanta

Populiariausi šių metų Seimo rinkimuose kandidatuojančių vyrų vardai – Andrius, Andrejus, Andrej, Andrejus, Andrėjus, Andriejus (38 kandidatai), Kęstutis, Kęstas (36 kandidatai), Vytautas (36).

Tarp kandidačių moterų daugiausia yra turinčių – Jolantos (16), Linos ir Daivos (po 14), Rasos (13) vardus.

Beveik 65,2 proc., nurodė, kad yra susituokę. 2,1 proc. deklaravo esantys partnerystėje. Nevedusių (netekėjusių) yra 15,9 proc. 13,5 proc. kandidatų nurodė, jog yra išsiskyrę, o 3,2 proc. nurodė esantys našliai.

4 kandidatai nurodė mokantys 7 užsienio kalbas. Šie poliglotai kandidatuoja Liberalų sąjūdžio, Taikos koalicijos, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų bei Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) sąrašuose.

VRK duomenimis, šiemet rinkimuose į Seimą dalyvauja 61 teistas asmuo.

Informaciją apie kandidatų teistumą VRK tikrina bendradarbiaudama su Informatikos ir ryšių departamentu prie LR vidaus reikalų ministerijos.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 d. Juose bus išrinktas 141 Seimo narys.  

Indrė Ramanavičienė, VRK