Kasmet daugėja žmonių, kuriems vitamino D trūkumas nustatomas net vasarą. Šios ypač svarbios organinės medžiagos trūkumas ilgainiui gali lemti prastą savijautą, susilpninti imunitetą, paskatinti infekcijas ar net kur kas rimtesnius sveikatos sutrikimus. Dabar puikus metas atlikti vitamino D tyrimus ir aptarti priemones su gydytojais, kurios galėtų padėti panaikinti jo trūkumą.

Organizmas jausti vitamino D trūkumą pradeda ne iš karto su trumpėjančiomis dienomis ir menkesniu saulės spindulių kiekiu, o palaipsniui. Dažniausiai tai nutinka rudenį ar žiemą. Esant pakankamam saulės kiekiui, organizmas geba sukaupti vitamino D atsargas, tačiau jos išsilaiko tik 2-3 mėnesius.

„Šiuolaikinis gyvenimo ritmas, kai didžiąją dienos dalį – ypač nuo 11 iki 15 val. – praleidžiame patalpose, dažnai neleidžia organizmui pasigaminti pakankamai vitamino D net ir vasarą. Todėl šio vitamino trūkumas Lietuvoje vis dažniau nustatomas ne tik šaltuoju metų laiku, bet ir šiltuoju. Nereti atvejai, kai net vasarą atlikus profilaktinį sveikatos patikrinimą jau matomas sumažėjęs vitamino D kiekis kraujyje“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Greta Kabašinskienė.

Dažniausiai prireikia papildų

Medikė sako, kad pakankamą vitamino D kiekį galima palaikyti ir be papildų, tačiau tai įmanoma tik tam tikromis sąlygomis ir dažniausiai tik vasarą. 

„Vasarą, jei žmogus kasdien bent 15-30 minučių praleidžia lauke tarp 11-15 val. su atidengta rankų, veido, kojų oda be apsauginio kremo nuo saulės, organizmas geba pasigaminti pakankamą kiekį vitamino D. Tačiau tamsiuoju metų laiku, kai saulės spindulių Lietuvoje beveik nėra, o žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose, vien mitybos ir buvimo lauke dažniausiai nepakanka. Nors egzistuoja išimčių – kai kurie žmonės efektyviai pasisavina vitaminą D iš maisto produktų arba jų organizmas itin aktyviai jį sintetina – tai yra reti atvejai. Daugumai gyventojų, ypač rudenį ir žiemą, rekomenduojama vartoti vitamino D papildus, kad būtų palaikomas optimalus jo kiekis organizme“, – dėsto gydytoja.

Vitamino D gauname ne tik iš saulės, bet ir iš tam tikrų maisto produktų. Pagrindiniai šio vitamino šaltiniai – riebi žuvis. Tai gali būti lašiša, skumbrė, silkė, tunas, taip pat menkių kepenys ir jų aliejus. Vitamino D turi ir kiaušinių tryniai, kepenys, sviestas, riebesnis sūris, kai kurie grybai bei papildomai praturtinti produktai.

„Vis dėlto, vien mityba pasiekti rekomenduojamą vitamino D dienos normą yra sudėtinga, nes jo kiekiai maiste nėra pakankamai dideli“, – sako G. Kabašinskienė.

Ji priduria, kad svarbų vaidmenį bendrai savijautai ir imuniteto palaikymui atlieka ir fizinis aktyvumas lauke – net ir rudenį. Reguliarus judėjimas, derinamas su subalansuota mityba, kokybišku miegu, streso valdymu, stipriais emociniais ryšiais ir žalingų įpročių vengimu, yra kertiniai stiprios sveikatos veiksniai. Aktyvumas lauke ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir stiprina imuninę sistemą, mažina streso lygį bei gerina nuotaiką.

Simptomai matomi ne iš karto

Vitamino D trūkumas dažnai nesukelia ryškių simptomų, todėl jis gali būti nepastebimas ilgą laiką. Pirmieji požymiai paprastai būna subtilūs – lengvas nuovargis, silpnumas, raumenų skausmai ar padidėjęs dirglumas. Nors žmogus dar gali jaustis pakankamai gerai, organizmas jau gali signalizuoti apie senkančias vitamino D atsargas.

„Dėl šios priežasties vitamino D tyrimą verta atlikti rudens pradžioje – rugsėjį ar spalį,– kol dar neprasidėjo intensyvus saulės trūkumo laikotarpis. Tai padeda įvertinti, ar organizmas turi pakankamai šio vitamino žiemos sezonui. Jei egzistuoja papildomi rizikos veiksniai, pvz., mažas buvimas saulėje, tam tikras odos tipas, lėtinės ligos ar nutukimas, tyrimą rekomenduojama atlikti bet kuriuo metų laiku“, – pataria „Antėja“ gydytoja.

Kaip ir kitus profilaktinius tyrimus, vitamino D kiekį kraujyje verta įtraukti į kasmetinę sveikatos patikrą. Nustačius trūkumą tikslinga stebėti jo atstatymo dinamiką – vertinti, kaip organizmas reaguoja į papildų vartojimą, ar reikia koreguoti jų dozes.