Vilniuje plikledis, o Žemaitijoje jau sniegas. Draudikai įspėja: šiuo metu vairuotojai neišvengs siurprizų

Naktimis žemiau nulio nukrentantis temperatūros stulpelis, dalyje šalies regionų iškritęs sniegas ir rytinis plikledis primena vairuotojams, kad vėlyvą rudenį kelio danga gali būti labai apgaulinga. Kiekvienais metais, oro temperatūrai svyruojant ties nulio riba, keliuose padaugėja eismo įvykių ir nenumatytų nuostolių. 

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad būtent šiuo laikotarpiu itin svarbu prisiminti vairavimo žiemos sąlygomis įgūdžius ir pasirūpinti automobilio technine būkle.

Pirmasis plikledis užklumpa netikėtai

„Vadinamasis juodasis ledas – plika akimi beveik nematomas, tačiau ypač pavojingas vairuojant automobilį. Jis formuojasi, kai oro temperatūra svyruoja apie nulį, o kelio danga dar drėgna. Dažniausiai tokie plotai susidaro šešėliuotose vietose, ant tiltų ir viadukų, kur paviršius atvėsta greičiau nei aplinkoje“, – sako vairavimo instruktorius Giedrius Pivoriūnas.

Didžiausia problema, pasak jo, yra ta, kad kai ledo plika akimi nematyti – vairuotojai jo nesitiki ir kelyje elgiasi įprastu būdu, nežinodami, kad padangų sukibimas su keliu jau kitoks. Eismo dalyviai važiuoja įprastu greičiu, nepadidina atstumo iki priekyje esančios transporto priemonės. Toks neapdairumas tampa viena dažniausių eismo įvykių priežasčių pereinamuoju metų laikotarpiu.

„Dažnai juokaujama, kad žiema kelininkus užklumpa netikėtai. Tačiau realybėje mus pačius dažnai netikėtai užklumpa plikledis. Lietuvoje oro sąlygos labai permainingos – per parą gali ne kartą atšilti ir atšalti. Todėl, kai prognozuojama oro temperatūra svyruoja tarp -2 ir +2 laipsnių, būtina ypač atidžiai stebėti kelio dangos būklę“, – įspėja G. Pivoriūnas.  

Jis atkreipia dėmesį, jog svarbu nepamiršti ir padangų būklės. 

„Daugelis vairuotojų keičia jas paskutinę minutę laukdami žiemiškų orų, ir tai yra klaida. Kai vidutinė paros temperatūra nukrenta iki maždaug +7 laipsnių, vasarinės padangos jau praranda efektyvumą, nes jų guma sukietėja. Tokiu metu žieminės padangos yra saugesnės ir veiksmingesnės“, – sako instruktorius. 

Trečdalis yra patyrę avariją dėl oro sąlygų

Pirmosios plikšalos ir iškritęs sniegas gatvėse ir keliuose visuomet atneša sumaišties, eismo įvykių ir nuostolių vairuotojams. „Lietuvos draudimo“ šių metų spalį atliktas tyrimas atskleidė, kad kas trečias vairuojantysis yra bent kartą patyręs autoįvykį dėl slidžios kelio dangos ar vairavimui nepalankių oro sąlygų. 

„Kaip jau yra tapę įprasta pastaraisiais metais, ruduo šiemet buvo šiltas, todėl vairuotojai gali būti kiek praradę budrumą. Bet žiema jau čia pat – jos metu vėl teks susidurti su apšalusiais langais, slidžiais kelio ruožais ir prastu matomumu. Lapkričio tamsa ir dažni krituliai tik padidina riziką, tad budrumo kelyje dabar reikia labiau nei bet kada“, – sako „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas.  

Ekspertas pabrėžia − šiuo metu vairuotojams būtina koreguoti savo vairavimo įpročius ruošiantis vairavimui žiemos sąlygomis, taip pat reikia pasirūpinti tinkama automobilio technine būkle. 

„Netgi judėdami tame pačiame mieste vairuotojai gali patirti skirtingas vairavimo sąlygas. Kai pagrindinės miestų arterijos ryto valandomis jau būna pabarstytos druskos mišiniu ir pravažinėtos, kitokia situacija būna danga kiemuose, stovėjimo aikštelėse. Ten danga gali būti padengta plikledžiu, ir tik vairuotojo budrumas lemia, ar rytinė kelionė baigsis be nuotykių ir rimtesnių incidentų“, − komentuoja G. Petrikas. 

Kaip vairuoti esant plikledžiui?

„Dažnai avarijos slidžiame kelyje įvyksta dėl to, kad išvydę kliūtį vairuotojai staigiai ir stipriai spaudžia stabdį. Tokioje situacijoje automobilis pradeda slysti ir neišvengiamai trenkiasi į kliūtį. Bandydami to išvengti, kartais vairuotojai staigiai pasuka vairą, o tai tik pablogina situaciją – automobilį užmeta, ir vietoj vieno smūgio į vieną automobilį, atsitrenkiama į kelis“, – vaizdžiu pavyzdžiu dalinasi instruktorius G. Pivoriūnas ir pataria, kaip elgtis slidžiame kelyje.

Pagrindinė taisyklė paprasta – slidžiame kelyje derėtų vengti staigių manevrų: staigaus stabdymo, greičio pokyčių, vairo sukinėjimo. Tik ramiai ir tolygiai valdant automobilį galima išlaikyti kontrolę ir saugumą.

 Šiuo sezonu kiekvieną dieną reikia nusiteikti, jog gali būti slidu ir atitinkamai elgtis: važiuoti lėčiau, laikytis didesnio atstumo nuo kitų transporto priemonių.

Ypač atsargiai vairuoti reikėtų ant tiltų, viadukų, miškingų kelio dalių, kurių neapšviečia saulė – čia ledas susidaro greičiausiai. 

Automobiliui pradėjus slysti – svarbiausia vengti staigių judesių. Pirmiausia reikia atleisti akseleratorių, leisti automobiliui šiek tiek sulėtėti. Jei galinė automobilio dalis ima slysti į šoną, vairą reikia pasukti į tą pačią pusę, kad automobilis išsilygintų.

Dauguma šiuolaikinių automobilių turi ABS sistemas, todėl pedalą galima spausti tolygiai, sistema pati pulsuoja stabdžius. Jos veikimas pasižymi trūkčiojimu pedale.

Šaltuoju sezonu reikėtų nuolat išlaikyti budrumą, net ir tada, kai atrodo, kad sąlygos geros. Dėmesio išlaikymas kelyje – geriausia prevencija nuo nelaimių.

Verta investuoti į praktinių įgūdžių tobulinimą, pavyzdžiui, lankyti ekstremalaus vairavimo pamokas ar treniruotis autodromuose. Tai leidžia suprasti, kaip automobilis elgiasi ribinėse situacijose.

„Mūsų keliuose vis rečiau pasitaiko avarijų, kuriose dalyvauja tik du automobiliai. Ypač greitesnio eismo keliuose vis dažniau matome grandinines avarijas, kur susiduria trys, keturi, penki automobiliai, o kartais ir sunkvežimis ar kita sunkiasvorė transporto priemonė. Tokiais atvejais visa sankryža ar kelio ruožas būna užblokuotas. Todėl ypač dabar, kai temperatūra ima kristi žemiau nulio, labai svarbu atkreipti dėmesį į automobilio paruošimą ir paklausti savęs – ar tikrai būtina taip skubėti“, – sako G. Pivoriūnas.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite