Vilkyčiai prieš Europą neapsijuokė

Vilkyčių trasoje įvyko pirmą kartą čia organizuotas Europos ralio kroso čempionato etapas. Rengėjų darbas ir išlietas prakaitas davė puikų rezultatą – renginiu liko patenkinti ir gausiai susirinkę žiūrovai, ir sportininkai.

Naujovė Vilkyčių trasoje – po finalinių važiavimų, nelaukiant oficialių rezultatų, beveik 5000 žiūrovų akivaizdoje ąžuolo vainikais buvo vainikuojami trys pirmieji trasą įveikę lenktynininkai.
Petro Skutulo nuotr.

 

Kvalifikaciniais važiavimais prasidėjusios lenktynės Vilkyčių automobilių sporto klubo trasoje (Kebelių kaime) vyko visą dieną. Šią dieną pamažu šviesėjo ir pagrindinio varžybų organizatoriaus Kazimiero Gudžiūno bei jo talkininkų veidai, o prasidėjus apdovanojimų ceremonijai, susirūpinimą visiškai pakeitė šypsenos.
„Džiaugiuosi, kad viskas įvyko sklandžiai ir saugiai. Niekas nenukentėjo, jokių ekscesų neįvyko“, – po finalinių važiavimų lengviau atsiduso Virginija Gudžiūnienė, nuolatos padedanti savo vyrui organizuoti varžybas ir aktyviai už jį serganti, kai K. Gudžiūnas pats sėda į savo sportinę „Ford Puma“. „Su kuo teko bendrauti – atsiliepimai geri. Pirmas blynas, matyt, neprisvilo“, – pasidžiaugė K. Gudžiūnas.
Kad šį kartą viskas buvo šiek tiek kitaip – pastebėjo gausiai į varžybas susirinkę žiūrovai. Jų sulaukta apie 5000. Vengiant didelių automobilių grūsčių, žiūrovų srautai buvo nukreipiami dviem kryptimis: pievoje palei mišką automobilius statė tie, kurie pirko bilietus, kitoje – renginio rėmėjai ir kiti, turėję organizatorių kvietimus.
Akį glostė gerai parengta trasa, patogios atnaujintos varžybų stebėjimo vietos. Prieš kiekvieną startą žiūrovus ir varžybų dalyvius linksmino šokėjos iš Šilutės (vadovė Judrė Railienė).
Europos ralio kroso etape Vilkyčiuose buvo leista startuoti 31 sportininkui iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Estijos, Vokietijos, Baltarusijos, Olandijos, Čekijos, Belgijos.
Europos ralio kroso varžybų etapo finale varžėsi trijų automobilių kategorijų lenktynininkai: „Super 1600“ – priekiniais ratais varomi automobiliai su 1600 kub. cm varikliais; „Touring Cars“ – turistiniai automobiliai su priekine varomąja ašimi ir varikliais, neviršijančiais 2000 kub. cm; bei „Super Cars“ – galingiausių automobilių klasė, kurių varikliai – apie 3500 kub. cm.
Finalo dalyviai turėjo nuvažiuoti 8 ratus, iš kurių vienas privalėjo būti „jokeris“ (kitokios konfigūracijos trasa, galinti pakeisti lenktynininkų išsidėstymą trasoje). Bendras trasos ilgis su gruntine, asfalto danga ir „jokerio“ dalimi – apie 900 metrų. Startinis dalyvio mokestis – 300 eurų.
Lietuvos sportininkai dalyvavo „Super 1600“ ir „Super Cars“ automobilių kategorijose. „Touring Cars“ kategorijoje finale startavo tik du belgų ir vienas vokiečio vairuojami automobiliai, tad prizines vietas užsitikrino visi, tereikėjo įveikti trasą. Pirmoji ir antroji vietos šioje kategorijoje atiteko svečiams iš Belgijos Jos Sterkens‘ui bei Filip‘ui Baelus‘ui, trečioji – Vokietijos atstovui Marco Wittkovski‘ui.
„Super 1600“ automobilių kategorijoje varžėsi 8 dalyviai. Trečią vietą pelnė Laurynas Diržininkas, antroji atiteko Seven‘ui Seliger‘iui iš Vokietijos, o ant aukščiausios pakylos triumfavo latvis Martins‘as Porietis, aistringai palaikomas ne tik savo šalies gerbėjų, bet ir kitų šalių atstovų.
Apdovanojant galingiausios „Super Cars“ kategorijos nugalėtojus, skambėjo Rusijos himnas, o ant aukščiausiojo garbės pakylos laiptelio kopė anos šalies sportininkas Romanas Stepanenka („Citroen C4“). Antroji vieta pelnytai atiteko labai sėkmingai ir stabiliai „Ford Puma“ važiavusiam lietuviui Pauliui Pleskovui, pirmavusiam po kvalifikacijos važiavimų, trečioji – vokiečiui Bernd‘ui Schomaker‘iui su „Škoda Fabia“. Ketvirtas liko Arvydas Galinis. Šioje automobilių kategorijoje finale varžėsi 11 dalyvių.
Po pirmą kartą Vilkyčiuose surengto Europos ralio kroso čempionato etapo žiūrovai į šią trasą dar kviečiami liepos 20 d. (vyks Lietuvos ir Šiaurės Europos ralio kroso čempionatas), o rugpjūčio 31 d. vyks Lietuvos automobilių kroso čempionatas.

Vaidotas VILKAS

Laurynas Diržininkas – laimingas, nors iš trasos grįžo ir pėstute…

Lietuvos atstovas Paulius Pleskovas (kairėje) galingiausių automobilių klasėje laimėjo antrąją vietą, nusileidęs tik varžovui iš Rusijos.

Naujovė Vilkyčių trasoje – po finalinių važiavimų, nelaukiant oficialių rezultatų, beveik 5000 žiūrovų akivaizdoje ąžuolo vainikais buvo vainikuojami trys pirmieji trasą įveikę lenktynininkai.  Petro Skutulo nuotr.

Naujovė Vilkyčių trasoje – po finalinių važiavimų, nelaukiant oficialių rezultatų, beveik 5000 žiūrovų akivaizdoje ąžuolo vainikais buvo vainikuojami trys pirmieji trasą įveikę lenktynininkai.
Petro Skutulo nuotr.

Varžybų organizatoriui Kazimierui Gudžiūnui šį kartą lenktyniauti neteko – jam pakako organizacinių rūpesčių.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite