Vilkėno malūne – apie Švėkšnos vaiduoklius

Švėkšniškiai labai drąsūs: nepaisydami sklandančių legendų apie tai, kad Vilkėno malūne vaidenasi, patys veržiasi vaidinti tuos vaiduoklius…

Trumpametražio „Senojo malūno vaiduoklis“ filmo Režisierius Mindaugas Valiukas.

Vilkėno malūno istorija – kine
Neseniai Vilkėno malūne pristatyta filmo „Senojo malūno vaiduoklis“ premjera, kuriame filmavosi patys švėkšniškiai. Ką gali žinoti, gal Švėkšna, garsėjanti moliūgų žibintų šviesomis, ilgiausiomis verbomis, vestuvių muzikantų festivaliais, vestuvėmis, pretenduoja tapti ir Lietuvos kino centru?
Beje, Švėkšna į kino kūrėjų akiratį pakliuvo dar praėjusiame amžiuje. 1975 metais čia buvo kuriamas filmas „Atpildo diena“. O šiemet Vilkėno malūne sukurtas ir jau parodytas filmas „Senojo malūno vaiduoklis“.
Vakaro vedėja Violeta Astrauskienė priminė Vilkėno malūno istoriją. 1843 metais grafo Pranciškaus Pliaterio iniciatyva buvo užtvenkta Švėkšnalė ir pastatytas vandens malūnas. Ši data yra iškalta ant pastato šono. Manoma, kad mažesnis malūnas yra veikęs ir anksčiau. Kitas įrašas mena 1891 metus, kai kilęs potvynis pralaužė užtvanką ir malūną teko rekonstruoti. Tuomet ant vieno akmenų buvo iškalti metai ir grafo Pranciškaus sūnaus Aleksandro inicialai.
„Apie malūną klaidžioja būtos ir nebūtos istorijos. Buvęs malūninkas Petras Zimkus pasakojo, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai buvo ieškoma tinkamos patalpos dyzeliniam motorui, pusrūsyje buvo atidaryta iki tol nežinoma patalpa. Joje rasta žmonių kaulų ir durklas. Tai neva norėjusių emigruoti į Ameriką žmonių palaikai.
Malūnas buvo mėgstama kontrabandininkų vieta. Sovietmečiu iš dvaro išvaryta Janina Pliaterienė persikėlė gyventi į Vilkėno malūną. Čia susirgo ir mirė“, – pasakojo V. Astrauskienė.

Švėkniškius domino filmo kūrėjų pasakojimai.

Filmo užuomazgos
Susirinkusiems į premjerą primintos filmo kūrimo užuomazgos. Praėjusių metų rudenį, gurkšnodami žolelių arbatą „Loretos“ viloje pas ponią Heleną Černiauskienę, susitiko kultūrinėms idėjoms neabejingi švėkšniškiai ir Klaipėdos teatro „Lino lėlės“ atstovai Mindaugas Valiukas ir Gitana Gugevičiūtė. Svečiai iš Klaipėdos pasakojo apie paruoštą projektą – teatro ir kino kūrybines dirbtuves „Krašto kinas“, kuriam skirtas Lietuvos kultūros tarybos finansavimas.
Švėkšniškius sudomino klaipėdiečių idėja kurti trumpametražį vaidybinį filmą. Netrukus pereita prie darbų. Į pirmąsias repeticijas atvyko kelios dešimtys panorusių vaidinti švėkšniškių – jaunų, vidutinio amžiaus ir senjorų. Repeticijų metu švėkšniškiai mokėsi įvairiausių sceninių gudrybių, kurios padėjo jiems labiau pažinti ne tik savo kūną, bet ir atskleisti gebėjimus. Prisilietę prie teatrinės ir kino kalbos sužinojo apie kompoziciją, apšvietimo reikšmę ir daug kitų dalykų. Ne visi pasiekė finišą, išliko tik kantriausi, kuriems užteko noro ir laiko nepritrūko.
Per kelis mėnesius buvo sukurtas pusvalandžio trukmės filmas „Senojo malūno vaiduoklis“.
Miestelis – tarsi senovinė graviūra
Kino ir teatro kalbos švėkšniškius mokė rašytojas, scenaristas, dramaturgas, režisierius ir aktorius Mindaugas Valiukas, jam talkino teatrologė Gitana Gugevičiūtė, operatorius Viktoras Žigalik.
M. Valiukas šmaikštauja, kad ponios Helenos Černiauskienės namai buvo tik pradžia sumanymo „užvaldyti pasaulį“. Nors sukūrę filmą supranta, kad viso pasaulio pakerėti dar nepavyko, tačiau tai, kas padaryta, nuteikia optimistiškai, duoda vilčių naujiems sumanymams. Švėkšna režisieriui M. Valiukui pasirodė kaip nerealus meno kūrinys – tarsi iš senovinės graviūros iškilęs miestelis.
Filmo premjeros vakare režisierius dėkojo filmo mecenatams, tarp kurių ir geranoriški „Vilkėno“ malūno savininkai, leidę filmo scenas filmuoti 1843 metais grafo Pranciškaus Pliaterio pastatytame vandens malūne ant užtvenkts Švėkšnalės. Ypač padėkų negailėta neprofesionaliems aktoriams už profesionalų požiūrį.
Vaiduokliams įsisiautėti neleido Švėkšnos kūrėjai Mindaugas Nogaitis, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos technologijų mokytojas Vaidotas Didžiūnas ir jo talkininkai moksleiviai, švėkšniškių tarme suraitę pasakojimą apie filmo kūrimą.
„Melas, kad Švėkšnoje vaidenasi tik malūne. Vaidenasi bemaž visuose Švėkšnos miestelio namuose“, – šmaikštavo režisierius. Jis taip pat pripažino, kad didžiausias vaiduoklis filmuojant buvo ne filmo personažas, bet operatorius, kuris neretai pradingdavo net savaitei.
Pagrindinius vaidmenis filme kūrė Nijolė Kairienė, Vaidotas Didžiūnas, Klara Pozingienė, Petras Būdvytis, Alfonsas Šeputis, Eugenijus Šuldiakovas, Linas Žaliauskas, Simonas Rimkus, Roberta Bernotaitė ir kiti. Kuriant filmą dalyvavo apie 40 švėkšniškių.

Laima PUTRIUVIENĖ

3 komentarai

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pusei vairuotojų žiemą saugumas kelyje nėra svarbiausia…

vairavimas žiemą

Vasario mėnesį lauke spustelėjus šalčiui, vairuotojams tenka prisiminti vairavimo žiemos metu įgūdžius. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad tik apie pusė šalies gyventojų skiria laiko tinkamam savo transporto priemonės paruošimui kelionei žiemą.  Ekspertai pabrėžia, jog automobilio paruošimas žiemos sąlygoms ir atsakingas vairavimas yra būtini, siekiant sumažinti eismo įvykių riziką. Remiantis tyrimo duomenimis, dažniausias veiksmas, kurį atlieka vairuotojai – nuvalo sniegą nuo automobilio stogo, variklio dangčio ir langų. Šiuos būtinus saugiam vairavimui veiksmus nurodo atliekantys 49 proc.

Trys patarimai kitokiai ryto pradžiai

vietoj kavos

Rytas – tai laikas, kai galite pasiruošti dienai ir duoti puikų postūmį savo produktyvumui, kūrybingumui ir puikiai savijautai. Visgi jei dar ieškote, kas padėtų dieną pradėti dar geriau, išbandykite šiuos tris patarimus, kurie gali jūsų ryto rytiną pakylėti į visai naują lygmenį. Vietoj paprastos užpilamos kavos – išsivirkite Chemex kavos Kava yra neatsiejama daugelio ryto ritualo dalis, tačiau, kad  kiekvienas rytas taptų tikrai  ypatingas, verta apsvarstyti patį kavos gaminimo būdą. Vietoj paprastos užpilamos kavos išbandykite Chemex metodą – tai ne

Žiema prasidėjo vasarį

orai

Šį rytą Šilutės priemiestyje spaudė -9° šaltukas. Dieną žymesnių kritulių nenumatoma. Vėjas pietryčių, 4–9 m/s. Temperatūra 2–7 laipsniai šalčio. Ketvirtadienį kritulių taip pat nenumatoma. Vėjas besikeičiančios krypties, naktį silpnas, dieną 4–9 m/s. Temperatūra naktį kai kur gali nukristi iki -7–12°C, Kuršių nerijoje 4–6° šalčio, dieną 0–5° šalčio. Penktadienio naktį vietomis, dieną didesnėje šalies dalyje truputį pasnigs. Vėjas daugiausia šiaurės, naktį 3–8 m/s, dieną 5–10 m/s. Temperatūra naktį 7–12, vietomis 4–6 laipsniai šalčio, dieną 0–5 laipsniai šalčio. Pasirodė prognozių, kad vasario

VMVT apie medų: ar žiemą įsigytas skystas medus gali būti aukščiausios kokybės?

Kai šalta, medus yra nepakeičiamas produktas stiprinant  savo imunitetą bei gerai savijautai palaikyti. Pastebime, kad ir žiemą turguje ar kitose prekybos vietose prekiautojai siūlo pirkti įvairaus medaus. Vartotojai dažnai linkę ieškoti būtent skysto medaus, kuris neretai asocijuojasi su ką tik išsuktu. „Tik ką išsuktas medus būna skystas, vėliau gana greitai sutirštėja ir kristalizuojasi. Medaus paviršiuje matomas susidaręs baltas gliukozės sluoksnis – būtent ir yra geros kokybės medaus požymis. Pavasarinį medų Lietuvoje bitės pradeda rinkti tik balandžio–gegužės mėnesiais, tad žiemos laiku

Taip pat skaitykite