Vienuoliktoji krašto literatų šventė

Tylos minutė Anapilin išėjusiųjų kūrėjų atminimui pagerbti. Autorės nuotr.

Pagėgių viešojoje bibliotekoje ketvirtadienį surengta jau vienuoliktoji Pagėgių krašto literatų šventė „Atidengsiu tau žodį ir širdį…“. Keliolika vietos kūrėjų su bendraminčiais iš Tauragės krašto, tačiau nesulaukę kviestųjų iš Šilutės ir Klaipėdos, po dvejų metų pertraukos vėl pasinėrė į pavasario ir kūrybos gelmes.

Žaliais šilko šaliais apgaubti tie, kurie yra dažni Pagėgių bibliotekos svečiai, čia užsukantys su naujomis knygelėmis, paveikslais, proza ir kitokia kūryba. Tai – Pagėgių krašto poetai, menininkai Lina Ambarcumian, Danutė Bardauskienė, Airidas Bladaitis, Virginija Būdvytienė, Agnietė Garmienė, Veronika Mockienė, Salomėja Ozgirdaitė, Vaida Petrauskienė, Eugenijus Skipitis, Stasė Valužienė. O Pagėgių literatų sambūrio narė Marytė Sūdžienė kartu su bibliotekos direktore Elena Stankevičiene, vadovaujant poetui Gediminui Kačiuliui, kuris šventėje nedalyvavo, dirbo komisijoje, kuri šventėje paskelbė svarbiausią žinią: Jūratės Jablonskytės-Caspersen (Šveicarija) premijos įteikiamos tautodailininkei, pirmosios prakartėlės Pagėgiuose personažų sukūrėjai Irenai Ramanauskienei ir 30 veiklos metų skaičiuojančiam Pagėgių krašto folkloro kolektyvui „Kamana“, kuriam vadovauja Aksavera Mikšienė. Taip septintą kartą buvusios pagėgiškės, dabar gyvenančios Šveicarijoje, J. Jablonskytės-Caspersen premija ir paskatinimu išreikštas dėmesys kūryba Pagėgius garsinantiems kraštiečiams. Pernai taip pagerbtas Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyrius, anksčiau – poetė Bronė Savickienė, kiti garsūs vietos meno žmonės. Anot E. Stankevičienės, kurios vadovaujamas bibliotekos kolektyvas teikia kandidatūras, premijos steigėja apdovanoja tik ne profesionalaus meno, ne už atlyginimą toje srityje dirbančius asmenis ar kolektyvą.

Tautodailininkės Irenos Ramanauskienės rankos ant diplomo, kuris skelbia apie šios darbščios moters apdovanojimą už Pagėgių krašto garsinimą.

Šventėje buvo ne tik dvi premijos, tačiau gausybė gėlių, sveikintojų ir įdomių sutapimų. Pirmiausia, kad iš Pagėgių savivaldybės į šventę atvyko dvi moterys – vos pradėjusi dirbti administracijos direktorė Dainora Butvydienė ir naujoji Pagėgių savivaldybės kultūros specialistė Ingrida Jokšienė, žinoma, nešinos dovanomis ir visus sušildžiusios moteriškais žodžiais. Staigmena buvo ir lumpėniškio Remigijaus Kelnerio išleistoji knygelė „Improvizacijos“. Nuo žemės ūkio neatsitraukiantis Pagėgių savivaldybės tarybos narys į gyvenimą knygelėje pažvelgė su šypsena, ironija, žodžiu, dažnai tik ketureiliais, kurių teko išgirsti ir šįkart. Į sveikintojus R. Kelneris prabilo tradiciniu ketureiliu:
Aš be Pugačiova,
Man nereikia kiekio.
Man tikrai užtektų,
Dobilėlio žiedo.
Turi Pagėgių meno ir sporto mokykla tiesiog perlą: tai dainuojanti mokytoja Regina Pilkionienė, kuri šįkart kartu su akompanuojančia kolege Evelina Norkiene atliko ne vieną dainą. Ši moteris tiktų į sceną Vilniuje, Kaune ir kt. Gausiais plojimais pasveikintas padainavo ir ansamblis „Kamana“, kuris atlieka tik Mažosios Lietuvos krašto dainas.
Kūrėjai šventė su dainomis, eilėmis, prie kavos puoduko ir vaišių stalo. Susitikimai ir tokios šventės juos įkvepia kurti.

Stasė Skutulienė

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Už Pagėgių krašto garsinimą premija įvertintas folkloro ansamblis „Kamana“, beveik 30 metų dainuojantis Mažosios Lietuvos krašto dainas.

Vienas komentaras

  • taip

    Labai jaukus ir šiltas renginys. Biblioteka tai sugeba. Šaunuolė jų vadovė E. Stankevičienė. Jie taip moka pagerbti geriausius. Buvo smagu.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite