Vienuoliktoji krašto literatų šventė

Tylos minutė Anapilin išėjusiųjų kūrėjų atminimui pagerbti. Autorės nuotr.

Pagėgių viešojoje bibliotekoje ketvirtadienį surengta jau vienuoliktoji Pagėgių krašto literatų šventė „Atidengsiu tau žodį ir širdį…“. Keliolika vietos kūrėjų su bendraminčiais iš Tauragės krašto, tačiau nesulaukę kviestųjų iš Šilutės ir Klaipėdos, po dvejų metų pertraukos vėl pasinėrė į pavasario ir kūrybos gelmes.

Žaliais šilko šaliais apgaubti tie, kurie yra dažni Pagėgių bibliotekos svečiai, čia užsukantys su naujomis knygelėmis, paveikslais, proza ir kitokia kūryba. Tai – Pagėgių krašto poetai, menininkai Lina Ambarcumian, Danutė Bardauskienė, Airidas Bladaitis, Virginija Būdvytienė, Agnietė Garmienė, Veronika Mockienė, Salomėja Ozgirdaitė, Vaida Petrauskienė, Eugenijus Skipitis, Stasė Valužienė. O Pagėgių literatų sambūrio narė Marytė Sūdžienė kartu su bibliotekos direktore Elena Stankevičiene, vadovaujant poetui Gediminui Kačiuliui, kuris šventėje nedalyvavo, dirbo komisijoje, kuri šventėje paskelbė svarbiausią žinią: Jūratės Jablonskytės-Caspersen (Šveicarija) premijos įteikiamos tautodailininkei, pirmosios prakartėlės Pagėgiuose personažų sukūrėjai Irenai Ramanauskienei ir 30 veiklos metų skaičiuojančiam Pagėgių krašto folkloro kolektyvui „Kamana“, kuriam vadovauja Aksavera Mikšienė. Taip septintą kartą buvusios pagėgiškės, dabar gyvenančios Šveicarijoje, J. Jablonskytės-Caspersen premija ir paskatinimu išreikštas dėmesys kūryba Pagėgius garsinantiems kraštiečiams. Pernai taip pagerbtas Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyrius, anksčiau – poetė Bronė Savickienė, kiti garsūs vietos meno žmonės. Anot E. Stankevičienės, kurios vadovaujamas bibliotekos kolektyvas teikia kandidatūras, premijos steigėja apdovanoja tik ne profesionalaus meno, ne už atlyginimą toje srityje dirbančius asmenis ar kolektyvą.

Tautodailininkės Irenos Ramanauskienės rankos ant diplomo, kuris skelbia apie šios darbščios moters apdovanojimą už Pagėgių krašto garsinimą.

Šventėje buvo ne tik dvi premijos, tačiau gausybė gėlių, sveikintojų ir įdomių sutapimų. Pirmiausia, kad iš Pagėgių savivaldybės į šventę atvyko dvi moterys – vos pradėjusi dirbti administracijos direktorė Dainora Butvydienė ir naujoji Pagėgių savivaldybės kultūros specialistė Ingrida Jokšienė, žinoma, nešinos dovanomis ir visus sušildžiusios moteriškais žodžiais. Staigmena buvo ir lumpėniškio Remigijaus Kelnerio išleistoji knygelė „Improvizacijos“. Nuo žemės ūkio neatsitraukiantis Pagėgių savivaldybės tarybos narys į gyvenimą knygelėje pažvelgė su šypsena, ironija, žodžiu, dažnai tik ketureiliais, kurių teko išgirsti ir šįkart. Į sveikintojus R. Kelneris prabilo tradiciniu ketureiliu:
Aš be Pugačiova,
Man nereikia kiekio.
Man tikrai užtektų,
Dobilėlio žiedo.
Turi Pagėgių meno ir sporto mokykla tiesiog perlą: tai dainuojanti mokytoja Regina Pilkionienė, kuri šįkart kartu su akompanuojančia kolege Evelina Norkiene atliko ne vieną dainą. Ši moteris tiktų į sceną Vilniuje, Kaune ir kt. Gausiais plojimais pasveikintas padainavo ir ansamblis „Kamana“, kuris atlieka tik Mažosios Lietuvos krašto dainas.
Kūrėjai šventė su dainomis, eilėmis, prie kavos puoduko ir vaišių stalo. Susitikimai ir tokios šventės juos įkvepia kurti.

Stasė Skutulienė

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Už Pagėgių krašto garsinimą premija įvertintas folkloro ansamblis „Kamana“, beveik 30 metų dainuojantis Mažosios Lietuvos krašto dainas.

Vienas komentaras

  • taip

    Labai jaukus ir šiltas renginys. Biblioteka tai sugeba. Šaunuolė jų vadovė E. Stankevičienė. Jie taip moka pagerbti geriausius. Buvo smagu.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

pakrantės

Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą. Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo

Absolventų ir abiturientų dėmesiui dėl privalomojo sveikatos draudimo

Baigei mokyklą ar nuolatines (dienines) studijas vasarą? Iki rugpjūčio 31 d. tavo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) apmoka valstybė, todėl registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl draudimo tikrai nereikia. Jei po mokslų planuoji pradėti dirbti ar ieškai naujų galimybių – kviečiame registruotis. Užimtumo tarnyba gali padėti susirasti darbą, siūlyti profesinius mokymus, karjeros konsultacijas ir kitą pagalbą. Kyla klausimų? Kreipkis – padėsime rasti tau tinkamiausią sprendimą. ∗ Dėl išskirtinių atvejų rekomenduojame konsultuotis su „Sodra“. Užimtumo tarnybos inf.

Geltonasis tiltas keičiasi. Meras tikina, kad išliks jo dvasia

tiltas

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis paviešino žinių apie vadinamojo Šilutės miesto geltonojo tilto, kuris išgabentas remontuoti, būklę ir būsimą spalvą. Primename, kad šis senas tiltas Šilutėje per Šyšos upę yra buvęs pilkos spalvos, vėliau nudažytas geltonai. Atėjus metui jį sutvarkyti, kilo diskusija dėl būsimos spalvos. Štai ką praneša meras V. Laurinaitis: – Šilutėje yra vietų, kurios žmonėms reiškia daugiau nei tik infrastruktūrą. Viena iš jų – mūsų visų gerai pažįstamas geltonasis tiltas. Pradėjus rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad tilto būklė

Taip pat skaitykite