Kaufbeurene (Vokietija) kasmet, likus kelioms savaitėms iki moksleivių vasaros atostogų (jos prasideda liepos pabaigoje), vyksta įspūdinga šventė „Tänzelfest“. Bavarijoje tai viena seniausių švenčių, kurios ištakos veda į tolimą praeitį. Rašytiniai šaltiniai liudija, kad 1567-aisiais vienas mokytojas buvo nubaustas už tai, kad šventę, į kurią atskubėjo iš 10 aplinkinių miestų, jis pratęsė iki 3 dienų…

Per ilgus šimtmečius šventė kito, peraugo į vaikų festivalį. Šiemet šventės šūkis buvo „Vaikai pasakoja savo miesto istoriją“.
Manyčiau, dar neparašytas istorijos vadovėlis, kuris galėtų labiau sudominti negu ši šventė, kur 1700 vaikų pasakojo bemaž 1000 metų senumo savo miesto istoriją. Kiekvienas šio miesto gyventojas gali pasididžiuodamas sakyti, kad Kaufbeureno istoriją sužinojo būtent šioje šventėje.
Kaip ir kasmet, šventėje dalyvavo ir ją rengti šventės asociacijai talkino vaikai, jų tėvai, aktyvistai, solidūs šventės rėmėjai. „Ši šventė skirta visai šeimai“ – liudija specialiai išleisti šventiniai plakatai ir lankstinukai.
Savo miesto istoriją pasakojo net 11 dienų… Jau gerokai prieš šventės pradžią buvo atidarytos parodos, o ketvirtadienį ir penktadienį senamiestyje skambėjo muzika, netrūko šokių, dainų, žaidimų. Šventė, kasmet turinti vis kitą šūkį, atspindi svarbiausius miesto istorijos faktus.

Kiekviename Kaufbeureno senamiesčio kampelyje buvo kur akis paganyti. Jaunieji šventės dalyviai vilkėjo įvairių amžių stilių kostiumais. Dauguma atvykusiųjų į šventę taip pat buvo pasipuošę tautiniais drabužiais ar aksesuarais su miesto vėliavos spalvomis (raudona – oranžine). Senamiesčio erdvėse įsikūrė amatininkai, kvietę mokytis verpimo, audimo, kepimo, aludarystės, kalvystės, puodininkystės ar kitų, ilgus šimtmečius šiame krašte vyravusių, amatų. Amatus pristatė ir vaikai. Jie ir mokė, ir kvietė įsigyti patikusį daiktą, siūlė pačių virtos uogienės ar saldžių kepinių. Kalvystės, pinigų kalimo, duonos kepimo amatus rodė suaugusieji.
Netrūko stilizuotų vaidinimų, atskleidžiančių svarbius miesto istorijos įvykius. Šventės dalyvius „neramino“ miesto centre stovyklą įsirengę švedai. Neprašyti atvykėliai miestelėnams statė užkardas, reikalavo dokumentų.
Kadangi šventė buvo skirta visai šeimai, nieko keista, kad viename senamiesčio kampelyje prie ilgų stalų susėdę šventės svečiai gurkšnojo specialiai šventei virtą alų (vėliau šventinio alaus teko matyti ir prekybos centre), užkąsdami įvairiausiais gardėsiais: traškia vištiena, aštriais kepsniais, bavarų mėgstama „raudona dešra“. Prie alaus bokalų netilo kalbos, šnekučiuodamiesi laukė, kada prasidės vaidinimas. Nuotaikingą vaidinimą miestelėnai galėjo stebėti ir iš savo namų langų, terasų virš namų.
Prie istorinės miesto Rotušės skambėjo vaikinų (iki 25 m. amžiaus) orkestro maršai, įvairių stilių muzikos netrūko ir kitose senamiesčio erdvėse.
Beje, į šventę patekti buvo galima įsigijus šventės ženklą ir taip savo indėliu prisidėti prie šventės biudžeto. Suskubusieji ženklą nusipirkti prieš šventę mokėjo mažiau – 3,5 euro, šventės dienomis kaina padvigubėjo. Vaikus iki 15 metų į šventę kvietė ateiti nemokamai. Specialioje internetinėje svetainėje buvo skelbiama visa reikalinga informacija – ne tik programa, bet ir kaip patogiau čia atvažiuoti, kurios gatvės uždarytos, kur galima pasistatyti automobilius.

Savaitgalį vykusiam šventiniam paradui pasitaikė puikus oras. Gal net per karšta buvo eisenos dalyviams, pasipuošusiems valstiečių ar kilmingųjų drabužiais. Pusantros valandos tūkstantinė eisena, kepinant vasaros karščiui, suko ratus, kad visi norintys turėtų galimybę pasigrožėti šventinės eisenos dalyvių pasakojama miesto istorija. Šventinė eisena inscenizavo miesto gyvenimą nuo seniausių laikų, 8 amžiaus, kuomet Bavariją valdė Karolingų dinastija, iki šių dienų. Ant 35 automobilių priekabų bei arklių traukiamų vežimų sumontuotos scenos vaizdingai perteikė šiame krašte buvusius amatus, architektūrą, svarbiausius įvykius ir asmenybes.
Aplodismentų negailėta imperatoriškajai porai, karaliams, kunigaikščiams, kitoms svarbioms asmenybėms, orkestrams. Jaunieji eisenos dalyviai nešė Bavarijoje naudotų pinigų maketus, dėmesį traukė eisenos dalyviai, virtuoziškai žongliruojantys vėliavomis, ugnies pūtikai, medžioklių trofėjai, pagarbūs šūksniai buvo skirti išsipusčiusiai karališkajai svitai, didikui Vitesbachui, kunigaikščiui Liudvikui bei kitoms kraštą valdžiusioms asmenybėms.
Spalvingą eiseną sudarė 35 vežimai, kuriuos traukė 150 įvairių veislių arklių. Vienuose vežimuose sukonstruotos įspūdingos scenos vaizdavo įvairiais amžiais šiame krašte vyravusius amatus, kituose „stovėjo“ bažnyčios, vienuolynai. Įspūdingos svitos lydimas, gražuolių žirgų traukiamoje karietoje išdidžiai į liaudį žvelgė kunigaikštis Maximilianas I. Šiai asmenybei skirta daug dėmesio, o garbė vaizduoti šį vadovą atiteko vienam vyresniųjų klasių moksleiviui. Žiūrovai negailėjo plojimų žemdirbiams, „atkeliavusiems“ iš 18 amžiaus, Kaufbeurene gimusiai garsiai rašytojai Sophie von La Roche, kitoms svarbioms asmenybėms, rokoko amžių reprezentuojančiai miesto biurgerio vestuvinei svitai, iš savo gimtųjų vietų išvarytiems zalcburgiečiams… Visko suminėti neįmanoma. Žiūrovų plojimus nustelbė berniukų bei kitų orkestro atliekami maršai. Įspūdinga orkestrantų apranga, dar įspūdingesnė muzika.
Šventinėje eisenoje žengė ne tik vaikai, vilkintys atitinkamo amžiaus drabužiais, bet ir suaugusieji, nes ši šventė buvo skirta visai šeimai. Įvairiomis šventės dienomis vakarais iki sutemų senamiestyje skambėjo muzika, vyko vaidinimai, žaidimai, netilo kalbos.

Laima PUTRIUVIENĖ