„Via Lietuva“ vairuotojus ragina keliuose stebėti šiuos ženklus. Kokią informaciją jie pateikia?

Sinoptikams šiomis dienomis prognozuojant smarkų lietų, AB „Via Lietuva“ vairuotojams primena apie magistraliniuose keliuose veikiančius kintamos informacijos ženklus (KIŽ), kurie informuoja vairuotojus apie eismo sąlygas, reguliuoja maksimalų leistiną greitį bei praneša apie atsiradusias kliūtis kelyje.

 KIŽ sistemas sudaro elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, orų sąlygų jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus, bei transporto srautų analizavimo įrenginiai, apskaičiuojantys eismo srautus konkrečiose kelio vietose.

Taip pat eismo dalyviams teikiama realaus laiko informacija apie pasikeitusias važiavimo sąlygas. Sistema surenka duomenis iš skirtingų kelyje įrengtų jutiklių ir pagal patvirtintą algoritmą įjungia kelio ženklus KIŽ ekranuose. Tokiu būdu eismo dalyviai operatyviai informuojami apie tuo metu aktualias eismo sąlygas. Eismo dalyviai įspėjami ir apie kelyje vykdomus darbus, eismo įvykius ar kitas kliūtis.

Informuoja ir apie žvėris

Tuo metu valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 195 Panevėžys–Krekenava–Kėdainiai, ties ruožu, kuriame dažnai fiksuojamas stumbrų judėjimas per kelią, įdiegta KIŽ sistema su šiluminėmis vaizdo kameromis. Šios kameros aptinka gyvūnų – ypač stumbrų – buvimą šalia važiuojamosios dalies, o sistema automatiškai įspėja vairuotojus apie laukinius gyvūnus įjungdama atitinkamus kelio ženklus ir laikinai sumažindama maksimalų leistiną greitį.

Šis sprendimas padeda sumažinti susidūrimų su gyvūnais riziką ir prisideda prie vairuotojų budrumo skatinimo pavojinguose kelio ruožuose, kuriuose dažnai vyksta gyvūnų migracija.

Kilus liūčiai

„Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus projektų vadovas Vytautas Pranckus paaiškino, kad pavasarį ar vasarą kilus smarkiai liūčiai, esant stipriems krituliams, rūkui ar miglai, sistema automatiškai įjungia scenarijų „Slidus kelias“ – tuomet rodomi įspėjamieji ženklai ir sumažinamas maksimalus leistinas greitis. Taip vairuotojai įspėjami apie padidėjusį pavojų kelyje ir raginami elgtis atsakingai.

VU Geomokslų instituto dėstytojas klimatologas Justinas Kilpys atkreipė vairuotojų dėmesį, jog Lietuvoje dažnėja ekstremalių reiškinių – tiek liūčių, tiek krušos. Ir, pavyzdžiui, nors liūtys įprastai būdingesnės nuo gegužės, keičiantis klimatui jų mūsų šalyje pasitaiko ir balandį, kaip kad nutiko balandžio pabaigoje Joniškyje, Pakruojyje, Kaišiadoryse bei kitose šalies vietose. Be to, sinoptikai prognozuoja, jog Rytų Lietuvoje ir ketvirtadienį gali pasirodyti smarkus lietus, virš 15 milimetrų.

Pasak klimatologo, dažniausiai eismui problemas sukelia būtent trumpos, intensyvios liūtys arba kruša. Vanduo gali užtvindyti gatves, dėl to gali kilti eismo sutrikimų, nes visi važiuoja lėčiau arba apskritai sustoja.

„Per pastaruosius 50 metų liūčių, kai per trumpą laiką iškrinta daug kritulių, pavyzdžiui, 10–20 mm, daugėja visoje Lietuvoje, o kiek didesnis padidėjimas stebimas Žemaičių aukštumoje: Telšiuose, Laukuvoje ir kitur.

Šylant klimatui, aukštėja temperatūra ir kuo ji aukštesnė, tuo atmosferoje susikaupia daugiau vandens garų. Kuo daugiau vandens garų – tuo didesnis potencialas susidaryti stiprioms liūtims, krušai. Ekstremalių reiškinių tikrai daugės, yra visos sąlygos jiems susidaryti. Dėl to vairuotojai turėtų būti atidūs, sekti prognozes ir atidžiai planuotis keliones“, – patarė J. Kilpys.

Situaciją turi įvertinti pats vairuotojas

Pasak V. Pranckaus, svarbu pažymėti, kad leistinas maksimalus greitis, net ir sumažintas ne visada reiškia saugų greitį konkrečiomis eismo sąlygomis: „Vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, vairuotojas visuomet turi įvertinti realią kelio būklę, matomumą bei kitus aplinkos veiksnius ir pasirinkti greitį, kuris yra mažesnis nei leidžiamas. KIŽ sistema yra priemonė, padedanti laiku atkreipti dėmesį į pavojus, tačiau už galutinį sprendimą visada yra atsakingas vairuotojas.“

KIŽ, veikiančiuose kaip vaizdo ekranai, atvaizduojami greičio ribojimų ir įspėjamieji kelio ženklai, kurių vairuotojai paisyti privalo.

Kaip nurodoma Kelių eismo taisyklėse, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Be abejo, visais atvejais vairuotojai patys turi atsakingai vertinti eismo sąlygas bei pasirinkti saugų važiavimo greitį, kuris yra mažesnis už leistiną maksimalų važiavimo greitį arba lygus jam.

„Artimoje ateityje planuojama plėsti KIŽ sistemų veikimą diegiant papildomus automatizuotus scenarijus, pavyzdžiui, informavimą apie priekyje susidariusias spūstis. Tokie sprendimai leis dar anksčiau įspėti vairuotojus apie galimus trikdžius ir prisidės prie sklandesnio bei saugesnio eismo organizavimo visoje magistralinių kelių infrastruktūroje“, – pažymėjo V. Pranckus.

  • Šiuo metu magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda įrengti 49 KIŽ postai, A5 kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai – 25, tuo metu A17 Panevėžio aplinkkelyje – 24.
  • Pirmoji tokia greičio valdymo ir įspėjimo sistema Lietuvoje įdiegta 2014 m. prie Jakų žiedinės sankryžos, esančios Klaipėdoje.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Karštas ugniagesių savaitgalis: gesino 165 gaisrus, žuvo du žmonės

ugniagesys gelbėtojas

Per praėjusias tris paras šalyje kilo 165 gaisrai, iš jų net 68 – gyvenamosios paskirties pastatuose.  Gaisrų metu du žmonės žuvo, penki buvo traumuoti. Savaitgalį ugniagesiai, be gaisrų gesinimo, atliko 86 gelbėjimo darbus.  Sausio 16 d., penktadienį, 21.28 val. Piktaičių kaime, Juknaičių sen., gaisras kilo gyvenamajame name. Atvykus ugniagesiams, pirmajame namo aukšte tvyrojo daug dūmų, prie kamino degė medinė perdanga.  Medikai moteriai, galėjusiai apsinuodyti dūmais, suteikė pagalbą vietoje. Gaisro metu apdegė ir nuardyta dalis medinės perdangos. Pirminiais duomenimis, name autonominio

Kai maitinimo sutartį akylai kontroliuoja ugdymo įstaigos vadovas

Pamario progimnazija

Šilutės Pamario progimnazija – viena iš nedaugelio ugdymo įstaigų, kurios maitinimo sutarties vykdymą patikrinusi Viešųjų pirkimų tarnyba neturėjo ne tik didelių priekaištų, bet ir siūlo kitoms mokykloms sekti jos pavyzdžiu. Progimnazijos sėkmės raktas yra vadovo užsispyrimas – direktorius Marius Surplys, asmeniškai daug dėmesio skiria mokinių maitinimo reikalams.  Progimnazijos vadovas džiaugiasi, kad sudarant sutartį dėl maitinimo paslaugų talkino ir Šilutės r. savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus specialistai. „Sutartis gana plati, gerai, kad viskas apibrėžta. Vis tik teisinių žinių reikėtų turėti. Kad suprastum,

Orai: bus šalta, tačiau nesnigs

šalta

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Sausio 19 d., pirmadienį, naktį pajūryje 9-11 laipsnių šalčio. Dieną sniego taip pat nenumatoma. Vietomis šerkšnas. Vėjas pietinių krypčių, 5-10 m/s. Temperatūra bus 5-10 laipsnių šalčio. Sausio 20 d., antradienį, sniego nenumatoma. Vėjas silpnas. Temperatūra naktį bus 13-18, vietomis – iki 21, dieną – 8-13 laipsnių šalčio. Sausio 21 d., trečiadienį, sniego tikimybė nedidelė. Vėjas naktį silpnas, dieną rytinių krypčių, 6-11 m/s. Temperatūra naktį bus 15-20, vietomis – iki 23, dieną – 9-14

2025-ieji draudikų akimis: brangiausi įvykiai ir jų priežastys

draudimo žalos

Viena neatsargi akimirka darbe, netikėtas sprendimas kelyje ar staiga kilęs gaisras – 2025 metais tokios situacijos gyventojams ir verslui kainavo ne dešimtis, o šimtus tūkstančių eurų. Draudikų duomenys rodo, kad didžiausios metų žalos dažniausiai kilo netikėtai, o jų pasekmės buvo itin skaudžios tiek finansiškai, tiek emociškai. Draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento vadovas Gytis Matiukas sako, kad apžvelgus praėjusių metų didžiausias žalas ryškėja aiški tendencija – brangiausi nuostoliai beveik visada susiję su gaisrais, sudėtinga technika ir didelės vertės turtu. Rekordinė

Taip pat skaitykite