Ventės rago paukščių žieduotojui padėjo visi pasaulio angelai ir velniai

„Man gyvenime padėjo komunistai, bolševikai, katalikai, evangelikai liuteronai ir visi pasaulio angelai ir velniai. Mano lakštingala visiems vienodai čiulba…“ – kalbėjo gausiam būriui sveikintojų 90-metį švenčiantis ilgametis Ventės rago ornitologijos stoties vadovas Leonas Jezerskas. Per savo gyvenimą jam teko sužieduoti per 850 tūkst. paukščių. Niekam kitam to pakartoti kol kas nepavyko.

Leonas Jezerskas, diskutuodamas su Kintų seniūnu Antanu Kliženčiu apie vėjo jėgaines, tarstelėjo, kad viskas yra reikalinga: ir jėgainės, ir tai, kas saulės, vėjo duodama, tik reikia protingai pasiimti ir naudoti.
Laimos Putriuvienės nuotr.

66 metai – darbui
Kasmet milijonai paukščių praskrenda virš Ventės rago. Kaip ir tie praskrendantys paukščiai, žmonės visais metų laikais taip pat mėgsta užsukti į Ventės ragą pasigrožėti unikaliu gamtos kampeliu. Čia apsigyvenęs Leonas Jezerskas tarsi suaugo su gamta.
„Esu gimęs po laiminga žvaigžde“, – sakė gausybės sveikintojų sulaukęs Leonas Jezerskas.
Į Ventę jis atvyko iš Rokų (Kauno r.), jis pamilo šį kraštą visa širdimi ir pasiliko čia ilgam.
Netrukus po karo, 194-aisiais, baigė gimnaziją. L. Jezerskas pamena priesaką mokslo nemesti, nors tektų vien žemę graužti…
Įsidarbino Kauno zoologijos muziejuje laborantu, profesoriaus Tado Ivanausko paragintas ėmė tyrinėti paukščius. Kažin ar dažnam lietuviui teko 66 metus išdirbti viename darbe? Būtent tiek metų L. Jezerskas atidavė Kauno zoologijos sodui, iš kurių 40 metų prabėgo Ventės rago ornitologijos stotyje.
Dalyvavo ekspedicijose
L. Jezerskas daug metų vadovavo tarptautinei tyrimų programai „Parus“, buvo atsakingas už Lietuvos žiedavimo centro veiklą. Tapęs vyriausiuoju muziejaus fondų saugotoju, aktyviai rūpinosi kolekcijos papildymu. Dalyvavo ekspedicijose Koloje, Murmansko srityje, Barenco jūros pakrantėse, Chibinų kalnuose, Tadžikijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Komandorų salose ir rinko eksponatus, kurie puošia Ventės rago ornitologijos stoties muziejų. Nuo 1954-ųjų paukščių migracijos metu Ventės rage ir Kuršių nerijoje žieduodavo paukščius.
Paskirtas penkeriems metams, kad šiek tiek aptvarkytų apnykusią stotį, L. Jezerskas čia liko iki pat šiol.
Darbas Ventės rage pareikalavo ne tik ornitologijos žinių. Plikomis rankomis paukščių nepagausi, tad reikėjo tinklų. Viskuo rūpintis teko pačiam ornitologui. Taip tapo konstruktoriumi, statybininku, vadybininku… Jo rūpesčiu buvo pastatytas stoties administracinis pastatas, įrengtos didžiosios paukščių gaudyklės, radosi molas į marias.
Zigzaginės gaudyklės
Leonas Jezerskas sukonstravo zigzagines gaudykles, kurios naudojamos ne tik paukščių migracijų sezonu, bet ištisus metus. Gaudyklių kūrimas buvo tarsi nesibaigiantis procesas, o jam įgyvendinti sovietmečiu trūko visko. Pamena, pasirūpinęs ungurių vis važiuodavo pas įvairių įstaigų viršininkus. Siaučiantys vėjai traukydavo elektros laidus kaip siūlus, Ventės ragui reikėjo naujų elektros linijų. Nuvažiavęs į Klaipėdą pasiekė savo tikslą. Savo sumanymams įgyvendinti pasiekdavo ir Kaliningrado srityje esantį karinį jūrų uostą.
Kartais pagalba būdavo visai šalia. Pamena, kaip į Ventės ragą atvykusius ekskursijos narius pakvietė išgerti arbatos, pavaišino unguriais. Netrukus sužinojo, kad iš Ukrainos atvykę svečiai yra Charkovo metalo gamyklos viršininkai. Po mėnesio į Ventės ragą atvažiavo sunkvežimiai, prikrauti metalo, kurio taip reikėjo gaudyklių stovams…
Idėjas patikėjo bendraminčiams
Savo idėjomis L. Jezerskas dalijosi su bendraminčiais. Buvęs jo viršininkas Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas Kazimieras Giniūnas ypač džiaugiasi, kad Ventės rage buvo pastatytas molas ir šiandien tebesaugantis nuo pavasarinio ledonešio suverčiamų ledkalnių.
Šią idėją, kaip ir gaudyklių, administracinio pastato statybą, įgyvendinti L. Jezerskui padėjo tuometis Šilutės melioracijos valdybos viršininkas Pranciškus Zubė. Kai 2001 m. Leonui Jezerskui buvo įteiktas prestižinis Šilutės krašto apdovanojimas „Sidabrinė nendrė“, jis ją norėjo perleisti būtent P. Zubei, sakydamas, kad jis yra labiau jos vertas. „Jo galva, jo rankomis visa tai buvo padaryta: ir molas, ir tinklai. Pranciškus Zubė įsimylėjęs Ventės ragą“, – kalbėjo L. Jezerskas.
Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus direktorė Nijolė Gulbinienė primindama, kad buvo nupirkti brangūs japoniški voratinkliniai tinklai, kuriuos pats Leonas vadino žudikais. Paukščiai įsipainioję į tinklus žūdavo, todėl šių tinklų netrukus buvo atsisakyta, Ventės ornitologai suko galvas, kaip gaudyti smulkiuosius sparnuočius.
„Nebuvo japoniškų kompiuterių… Kūriau zigzaginių tinklų modelį, turėdamas galvoje savo kompiuterį. Po 5 metų mano kompiuteris davė atsakymą, kur paukštis turi įskristi, o viduje jaustis laisvai, nesusipainioti, nesusižeisti, skraidyti, kol iš galutinės kameros ornitologai paims paukštuką ir sužieduos. Lyja lietus – nebaisu, ornitologas kapišoną ant galvos, ima paukščiuką, sužieduoja – paukščiukas skrenda ir juokiasi…“
1991 m. zigzaginių tinklų brėžiniai ir aprašymas buvo paskelbti anglų kalba. Netrukus L. Jezerskas gavo laiškų iš Estijos, kitų šalių, net Malaizijos, Pietų Afrikos, Meksikos, Argentinos.
„Lietuviams nereikia verkšlenti, nosies nukabinti – viską jie gali…“
Nebuvo praradę nepriklausomybės
L. Jezerskas aktyviai dalyvavo organizuojant Paukščių dienas, su paskaitomis aplankė daugybę Lietuvos mokyklų, o kiek ekskursijų priėmė Ventės rage – niekas nebesuskaičiuos.
Nevengdavo žodžio kišenėje neieškantis ornitologas ekskursantų ir paegzaminuoti. Nusižiūrės kurią nors su žiedu ant rankos jauną ekskursantę, žiūrėk, ir siūlo jai sužieduoti paukščiuką. Būtinai paklausia, ar pirmą kartą žieduoja. Išgirdęs, kad pirmą, ornitologas šmaikštauja, kad nueitų į bažnyčią ir prisipažintų pamelavusi…
Dar ekskursantams primena, kad Lietuvos paukščiai niekada nebuvo praradę nepriklausomybės, mat sovietmečiu, o tai nebuvo lengvai pasiekta, ant paukščių žiedų būdavo užrašas „Lituanica“.
Jubiliatą sveikino Aplinkos ministerijos atstovai Selemonas Paltanavičius, Audrius Kairys, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus vadovė Nijolė Gulbinienė ir muziejaus paukščių žiedavimo centro vedėjas Ričardas Patapavičius, Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis, Ventės rago ornitologai, Ventės, Šturmų kaimo bendruomenės, LTV, sukūrusi filmą apie jubiliatą. Buvo perskaityta ir įteikta aplinkos ministro K. Trečioko padėka.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutės rajono savivaldybė: Mažosios ir Didžiosios Lietuvos dialogas

Šilutės kultūra

Lietuvos kultūros taryba tęsia ciklą „Kuriančios savivaldybės“, kurio tikslas pristatyti Lietuvos savivaldybių kultūros situaciją.  Ankstesniuose tekstuose kalbėta apie Telšių, Zarasų, Alytaus, Kėdainių ir Elektrėnų savivaldybes. Šį kartą kviečia susipažinti su Šilute. Šilutės rajono savivaldybė, įsikūrusi Nemuno deltoje prie Kuršių marių, jungia Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos kultūras. Šilutė yra Mažosios Lietuvos etnografinio regiono sostinė, tačiau apie trečdalį dabartinės savivaldybės ploto priskiriama Žemaitijai. Prie didesnių jos miestelių – Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio, Gardamo ar Vainuto penkis šimtus metų buvo įsikūrę svarbūs pasienio

Į pagalbą skubėjo ugniagesiai gelbėtojai

ugnaigesiai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugpjūčio 16 d. prieš pietus gautas pranešimas, kad Šėrių g., Juknaičių sen., dega automobilis. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, automobilis „Jaguar“ degė atvira liepsna. Gaisro metu išdegė automobilio variklio skyriaus degios dalys, termiškai paveikta priekinė kėbulo dalis. Rugpjūčio 16 s. prieš pietus gautas pranešimas, kad Žalgirių k., Šilutės sen., automobilis įvažiavo į vandens kanalą. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, automobilio „Jeep“ priekinė dalis buvo apsemta vandens. Ugniagesiai iškėlė vairuotoją ir perdavė medikams. Budėta, kol

Obuolių sūris papuošė naują pašto ženklą

pašto ženklas

Rugpjūčio 14 d. Lietuvos paštas išleido pašto ženklą „Lietuvos kulinarinis paveldas. Obuolių sūris“. Koks lietuviško kulinarinio paveldo simbolis atsidurs ant pašto ženklo, sprendė patys gyventojai. Pašto ženklas, kurį sukūrė menininkė Giedrė Gabnienė, išleidžiamas 40 tūkst. egzempliorių tiražu, jo nominalas yra 1,65 Eur. Obuolių sūris ant pašto ženklo atsidūrė neatsitiktinai. Praėjusią vasarą Lietuvos paštui pakvietus balsuoti, kuo papuošti dar vieną pašto ženklą, gyventojai rinkosi iš trijų lietuviško kulinarinio paveldo produktų – obuolių sūrio, skilandžio ir giros. Daugiausia simpatijų sulaukė būtent obuolių

Savivaldybė aiškinasi dėl tilto per Šyšą

tiltas

Šilutės r. savivaldybė paviešino naujausių žinių dėl Šilutės Geltonojo tilto per Šyšos upę rekonstrukcijos. Pateikiame savivaldybės informaciją. Geltonojo tilto rekonstrukcijos projekto užsakovė yra „Via Lietuva“, o darbus vykdo jos rangovas. Šilutės rajono savivaldybė šiame procese nėra nei užsakovė, nei rangovė – mūsų vaidmuo yra palaikyti nuolatinį ryšį su atsakingomis šalimis, koordinuoti gyventojams svarbių klausimų sprendimą ir siekti, kad darbai vyktų kuo sklandžiau bei greičiau. Po naujausio susitikimo dalijamės svarbiausia informacija. Tilto konstrukciją į Šilutę planuojama atgabenti lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje, o

Taip pat skaitykite