Velionį į karstą… maiše

Trečiadienį į „Pamario“ laikraščio redakciją paskambinusi moteris pakvietė į Stoniškius, kur netrukus turėjo parvažiuoti iš Klaipėdos su velioniu maiše. Po valandos prie Stoniškiuose įrengtų erdvių šarvojimo patalpų sustojo automobilis su karstu, ką tik nupirktais laidotuvių vainikais, krepšeliais, baltų rožių žiedais. Kai vyrai iš automobilio įnešė karstą į šarvojimo patalpas ir jį atidengė, karste bolavo maišas, kuriame artimieji ir parsivežė velionį. Kas atsitiko?

Nuėmus karsto viršų, atsivėrė toks vaizdas…
Autorės nuotr.

53 metų Stoniškių seniūnijos vieno kaimo gyventoją pakirto tuberkuliozė. Artimieji pasakojo, kad Respublikinės Klaipėdos ligoninės tuberkuliozės filiale vyras gydėsi daugiau negu dvi savaites, o balandžio 21 d., antradienį, mirė. Dvi seserys, kiti giminaičiai trečiadienį dar iki pietų važiavo į Klaipėdą, vežė velioniui būtinas įkapes, tikėjosi ligoninėje mirusįjį aprengti, sutvarkyti, paguldyti į karstą ir parsivežus pašarvoti Stoniškiuose esančiose tam skirtose patalpose. Grįždami šalia karsto sudėjo nupirktus vainikus, krepšelius ir kitas gėles. Tačiau Stoniškiuose jų laukė ir dar vienas darbas…
Velionio sūnėno žmona Justina, jauna ir energinga moteris, neslėpė apmaudo ir pasipiktinimo. Ji savo mobiliuoju telefonu net nufilmavo, kaip velionį maiše dėjo į karstą ir išvežė. Ji prisiminė, kad kitoje Klaipėdos ligoninėje irgi buvo panaši situacija, tačiau tuomet velionį ten pat sutvarkė, aprengė nuvežtais drabužiais ir tvarkingai paguldytą į karstą atidavė artimiesiems. Jiems beliko nubraukti ašarą – juk neteko brangaus žmogaus. Šįkart, Justinos nuomone, artimųjų skausmas niekam nerūpėjo.
Ir Justina, ir kiti artimieji tikino, kad Tuberkuliozės filiale velionio kūnas buvo laikytas tam skirtame šaldytuve, įdėtas į specialų maišą. Ši patalpa yra atskirai nuo ligoninės pastatų. Ten buvę grubokai atsisakyta neleisti mirusįjį čia pat perrengti, artimieji dar išgirdo reikalavimą grąžinti naują specialų maišą, su kuriuo išsiveža velionį. Nors išvakarėse buvę kalbėta kitaip: atsivežkite įkapių rūbus, galėsite aprengti. Kai velionį maiše su karstu nešė į automobilį, per langus tai matę ir labai susidomėję ligoninės darbuotojai. Ne tik Justina, bet ir kiti šią situaciją vadino pasityčiojimu iš mirusiojo, iš artimųjų ir jų skausmo netekties valandą.
Karstas šarvojimo patalpoje kol kas liko ant grindų. Artimieji šarvojimo salėje ruošėsi velionio kūną ištraukti iš maišo ir aprengti įkapėms skirtais rūbais. Vėliau karstas bus užkeltas ant jam skirtos pakylos, aplinkui bus sudėti vainikai, gėlių krepšeliai ir žvakės. Visa tai padarius, bus galima ir paliūdėti…
Dvi velionio seserys, kiti giminaičiai su šio rašinio autore bendravo ramiai, tylomis, nors jautėsi, kad žmonės prislėgti ir pažeminti.
Gydytojos komentaras
Telefonu susisiekėme su Respublikinės Klaipėdos ligoninės tuberkuliozės filialo vadove, gydytoja pulmonologe Virginija Daukšiene, kurios darbo stažas viršija 46 metus. Gydytoja paaiškino, kad tvarka nepasikeitusi, mirusiųjų čia niekada netvarkydavo, nerengdavo, nes maža atskira patalpa turi tik specialų šaldytuvą, kuriame mirusiojo kūnas laikomas specialiame maiše. Kai laidojimo verslu užsiimančios firmos pasiima velionį, jie pasirūpina ir jo aprengimu paskutinei kelionei.
Ar normalu, kad Stoniškiuose artimieji turi visa tai daryti šarvojimo salėje?
V. Daukšienė patikino, kad tuberkulioze galima užsikrėsti tik per orą, kai bakterijos iškvepiamos, tad šiuo atveju jokio pavojaus nebėra. „Artimieji buvo įspėti, kad mirusįjį laikome parą, viskas padaryta taip, kaip priklauso“, – sakė gydytoja, priminusi, kad tokią situaciją tenka komentuoti pirmą kartą. Esą įprasta, kad laidotuvėmis paprastai rūpinasi užsiimantieji tokiu verslu, jie prie šarvojimo salių turi specialias patalpas velioniui nuprausti, aprengti ir tinkamai sutvarkyti. Kartais tai daro artimieji namuose. Giminės ar artimieji pasirenka, ką daryti.
V. Daukšienė priminė, kad tuberkuliozė yra labai paplitusi Šilutės ir Pagėgių krašte. Praėjusiais metais net 13 proc. pacientų stacionare buvo iš Šilutės rajono, o su Pagėgiais situacija ypatinga. Mat to krašto žmonės į gydytoją pulmonologą kreipiasi Tauragėje, tad ryšiai su Klaipėda dar sudėtingesni. Kita bėda, kad sergantieji tuberkulioze dažnai patys nutraukia pradėtą gydymą, o tai reiškia, kad tuberkuliozės bakterijos gali tapti atsparios vaistams. Tuberkuliozė – užkrečiama liga.
Kiti pastebėjimai
Stoniškių seniūnas Ričardas Bartkevičius, atvykęs prie mirusiųjų šarvojimo salės, irgi jautėsi nejaukiai. O kaip šią situaciją vertina Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus? „Nelabai kaip atrodo… Klaipėdos medikai pasielgė pagal taisykles. Dabar retai artimieji iš ligoninės patys pasiima mirusiojo kūną – tuo rūpinasi laidojimo paslaugų teikėjai, kurie viską sutvarko. Galbūt tuberkuliozės ligoninė ir neturi mirusiesiems tvarkyti skirtų patalpų, aš to nežinau. Be to, rodos, kad neleidžiama bet kokiu transportu vežti mirusiojo palaikų ir karste?
Išties tokiu atveju vertėtų pasiklausti firmas, kuri teikia laidojimo paslaugas. Jie viską žino, taip pat ir reikalavimus. Praėjo laikai, kai mirusiojo karstą vežime tempdavo arklys. Žinoma, laidojimo paslaugos kainuoja. Tačiau šįkart taupymas sukūrė nejaukų vaizdą ir slogų įspūdį“, – kalbėjo D. Steponkus.

Stasė SKUTULIENĖ

6 komentarai

  • ša

    Faktas kaip blynas. Kad ligoninėje tikėjosi gauti pinigų iš mirusiojo giminaičių. Visais laikais leisdavo artimiesiems velionį aprengti ir patiems išsivežti. Nemanau, kad artimieji nuleis rankas ir neieškos teisybės.

  • nustebusi

    baisu

  • samanta

    kaip taip galia

  • kornelija

    Dar sako maišą grazinkit 😀 buvau toj ligoninej prieš savaite ka galiu pasakyti daktares ziaurios 😀 pralaukem 3 val prie kabineto pasake kad ji pavargus ir nepriims musu, nuejom pas kita daktare kuri teige mums priimsimti pasake kad nepriims nes pietauti yseina ir jai galva skauda.. Ka kalbeti apie mirusius jai su gyvais elges kaip… Ner zodziu apie sita ligonine

  • kornelija

    Baisi ta ligonine ner zodziu

  • ona

    Tuberkuliozė Stoniškių baubas.Dažname asocialiame būste -blusos.Ar privalo kokios tarnybos rūpintis ligų židiniais?

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite