Vėlinės – mirusiųjų atminimo diena

Lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės. Daugelio keliai veda į jiems brangių žmonių amžinojo poilsio vietą – kapines, kur tik vienas kitas kapelis lieka neišpuoštas, nesutvarkytas. Daugelis kapinių tądien primena šviešiančią gėlių pievą ir savotiškas varžytuves, ant kurio kapo tų gėlių bus daugiau, kurios bus brangesnės…
„Pamarys“ pakalbino žinomus Šilutės rajono žmones ir pasiteiravo, kaip jie vertina šiuolakiškas Vėlinių madas ir tradicijas.

 

Alfredas Stasys NAUSĖDA, Šilutės r. savivaldybės tarybos narys:
– Kapus lankau ne tik Vėlinių proga, ten užsuku nuolatos. Mirusiųjų atminimas nėra vienadienis. Žinoma, per Vėlines ant brangių žmonių kapų uždegu po žvakutę, sutvarkome kapus, bet juos reikia tvarkyti nuolatos. Man nepriimtina, kad Vėlinės virto komerciniu reikalu. Tokia jau ne tik Mirusiųjų atminimo diena. Ir į laidotuves neša kuo didesnius, kuo brangesnius vainikus.
Aš geriau nunešu du žiedelius ir pinigų vokelyje. Manau, kad mirusiems reikia ne gausybės brangių gėlių, ne dovanų, o kad juos prisimintume, kad jų neužmirštume. Tai yra dvasiniai dalykai. Reikia daugiau dvasingumo. Reikia mokytis gerbti mirusiųjų atminimą, kad to neužgožtų komercija.
Žinoma, Vėlinių proga lankysiu tėvų, brolių, kitų man brangių žmonių kapus. Paprastai kapinėse susitinku draugų, pažįstamų iš Vilniaus, Kauno, kitų Lietuvos vietovių. Pasikalbame. Malonu susitikti.

 

Edvardas VITKAUSKAS, verslininkas, UAB „Eksa“ direktorius:
– Neigiamai vertinu kapinių kultą… Antkapiais, tvorelėmis, paminklais, kapų uždangalais garsėjame visoje Europoje. Mano žmonos seneliai palaidoti Vokietijoje, buvome ten kapinėse ir matėme, kaip skoninga, kuklu: žolytė, akmenukas su užrašu. Kapas tesaugomas trumpai. Nėra jokių tvorelių. Rodos, taip kuklu, taip skoninga, taip tarsi daugiau pagarbos mirusiesiems. Nors vokiečiai yra turtingi, tačiau man priimtinas jų kuklumas, skoningumas ir kartu gamtos tausojimas.
Lietuvoje kapinės didelės ir vis plečiamos, tam skiriami ne miškų plotai, kertami medžiai. Tiesa, jau dažnas kremuoja palaikus, giminės urnos jau talpinamos į šeimos kapą. Man tai atrodo gerai.
Dar pastebėjau, kad labai negražiai atrodo prie kapinių šiukšlių kupini konteineriai, krūvos sumestų žvakidžių, vainikų, gėlių ir visa kita, ką surenka nuo kapų ir išmeta. Ar mes tokie turtingi, kad visa tai išmestume? Juk galima rūšiuoti, vėliau išgabenti perdirbti. Ir prieš Vėlines, ir po jų šitos šiukšlių krūvos atrodo tiesiog baisiai.

 

 

Vaidas BENDARAVIČIUS, Šilutės miškų urėdas, Šilutės r. savivaldybės tarybos narys:
– Manau, mirusiuosius reikia nuolatos prisiminti. Visus: brangius artimuosius, draugus, kaimynus, buvusius bendradarbius. Svarbu, kad prisimeni, kad neužmiršti, kad apie juos pagalvoji. Vis dėlto man keistas kapinių kultas. Prieš lapkričio 1-ąją, artėjant Vėlinėms, į kapines suveža, suneša gausybę gėlių, gausybę žvakių. Kiek ilgai tos gėlės žydės, kai užeis šalnos?
Manau, reikėtų elgtis kukliau, taupiau: užtenka ant kapo vienos kitos gėlės, vienos kitos žvakelės. Lankysiu daug kapų – man brangių artimųjų, giminių, draugų, visų kitų, su kuriais buvau pažįstamas, mus siejo bendri darbai, džiaugsmai ir net rūpesčiai. Nešiu ir gėlių, uždegsiu po žvakelę. Vėlinės yra Mirusiųjų atminimo diena, o panašu, kad tai esame užmiršę. Žmogaus mirtis juk siejasi su tyla, ramybe, santūrumu, kuklumu, saikingumu.

3 komentarai

  • Vanda

    Tai sustabdykit, pagaliau, tuos komersantus, kurie kuria tuos ypatingus krepšelius monstrus, tuos žvakidžių meistrus kurie pritempia tokių atseit vertingų prekių ir traukia žmonėms iš kišenių pinigus.Tas skonis jų formuojamas ir brukamas žmonėms.

  • Taip

    Nuomonės patiko. Žinoma, kad trūksta saiko. O perdėtas kapų puošimas reikalingas gyviesiems pasipuikuoti. Aš irgi už kulkų, santūrų puošimą ir tikrą mirusiųjų atminimo pagerbimą. Ačiū šiems žinomiems vyrams už jų atvirumą. Gal kas susimąstys?

  • Vandai

    Pritariu. Kur smesteli mirtis, kapas, ten kad tik pinigų išmelžus.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Sukčiai vis pasinaudoja žmonių patiklumu

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugsėjo 6 d. pavakare kieme Sakūčių k., Šilutės r., automobilyje „Opel Frontera“, vyras, gim. 1978 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1955 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vakare bute Traksėdžių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1971 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1972 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vėlų vakarą Šilutėje vyras, gim. 1988 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 26

Žuvienės virimo čempionatą laimėjo ignaliniečiai

žuvienės čempionatas

Rugsėjo 5 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje įvyko XVIII tarptautinis žuvienės virimo čempionatas. Šis renginys kasmet suburia bendruomenes, svečius ir žuvienės virimo meistrus iš Lietuvos bei užsienio. Šventėje dalyvavo ir užsienio partneriai iš Alanijos (Turkija) bei Saldus (Latvija). Jų viešnagė stiprina draugystę ir prasmingus tarptautinius ryšius. Svarbiausia žinia: žuvienės virimo čempionų žiedas iškeliavo į Ignaliną. Čempionų titulą pelnė komanda „Ignalinos unguriokai“. Žuvies sriubos kategorijos nugalėtojai: „Rukū masals“, Šilutės miškininkų komanda, Šventosios miestelio bendruomenė. Tradicinės žuvienės kategorijoje laimėjo: „Pamario žemaite“,

Taip pat skaitykite