Lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės. Daugelio keliai veda į jiems brangių žmonių amžinojo poilsio vietą – kapines, kur tik vienas kitas kapelis lieka neišpuoštas, nesutvarkytas. Daugelis kapinių tądien primena šviešiančią gėlių pievą ir savotiškas varžytuves, ant kurio kapo tų gėlių bus daugiau, kurios bus brangesnės…
„Pamarys“ pakalbino žinomus Šilutės rajono žmones ir pasiteiravo, kaip jie vertina šiuolakiškas Vėlinių madas ir tradicijas.

Alfredas Stasys NAUSĖDA, Šilutės r. savivaldybės tarybos narys:
– Kapus lankau ne tik Vėlinių proga, ten užsuku nuolatos. Mirusiųjų atminimas nėra vienadienis. Žinoma, per Vėlines ant brangių žmonių kapų uždegu po žvakutę, sutvarkome kapus, bet juos reikia tvarkyti nuolatos. Man nepriimtina, kad Vėlinės virto komerciniu reikalu. Tokia jau ne tik Mirusiųjų atminimo diena. Ir į laidotuves neša kuo didesnius, kuo brangesnius vainikus.
Aš geriau nunešu du žiedelius ir pinigų vokelyje. Manau, kad mirusiems reikia ne gausybės brangių gėlių, ne dovanų, o kad juos prisimintume, kad jų neužmirštume. Tai yra dvasiniai dalykai. Reikia daugiau dvasingumo. Reikia mokytis gerbti mirusiųjų atminimą, kad to neužgožtų komercija.
Žinoma, Vėlinių proga lankysiu tėvų, brolių, kitų man brangių žmonių kapus. Paprastai kapinėse susitinku draugų, pažįstamų iš Vilniaus, Kauno, kitų Lietuvos vietovių. Pasikalbame. Malonu susitikti.

Edvardas VITKAUSKAS, verslininkas, UAB „Eksa“ direktorius:
– Neigiamai vertinu kapinių kultą… Antkapiais, tvorelėmis, paminklais, kapų uždangalais garsėjame visoje Europoje. Mano žmonos seneliai palaidoti Vokietijoje, buvome ten kapinėse ir matėme, kaip skoninga, kuklu: žolytė, akmenukas su užrašu. Kapas tesaugomas trumpai. Nėra jokių tvorelių. Rodos, taip kuklu, taip skoninga, taip tarsi daugiau pagarbos mirusiesiems. Nors vokiečiai yra turtingi, tačiau man priimtinas jų kuklumas, skoningumas ir kartu gamtos tausojimas.
Lietuvoje kapinės didelės ir vis plečiamos, tam skiriami ne miškų plotai, kertami medžiai. Tiesa, jau dažnas kremuoja palaikus, giminės urnos jau talpinamos į šeimos kapą. Man tai atrodo gerai.
Dar pastebėjau, kad labai negražiai atrodo prie kapinių šiukšlių kupini konteineriai, krūvos sumestų žvakidžių, vainikų, gėlių ir visa kita, ką surenka nuo kapų ir išmeta. Ar mes tokie turtingi, kad visa tai išmestume? Juk galima rūšiuoti, vėliau išgabenti perdirbti. Ir prieš Vėlines, ir po jų šitos šiukšlių krūvos atrodo tiesiog baisiai.

Vaidas BENDARAVIČIUS, Šilutės miškų urėdas, Šilutės r. savivaldybės tarybos narys:
– Manau, mirusiuosius reikia nuolatos prisiminti. Visus: brangius artimuosius, draugus, kaimynus, buvusius bendradarbius. Svarbu, kad prisimeni, kad neužmiršti, kad apie juos pagalvoji. Vis dėlto man keistas kapinių kultas. Prieš lapkričio 1-ąją, artėjant Vėlinėms, į kapines suveža, suneša gausybę gėlių, gausybę žvakių. Kiek ilgai tos gėlės žydės, kai užeis šalnos?
Manau, reikėtų elgtis kukliau, taupiau: užtenka ant kapo vienos kitos gėlės, vienos kitos žvakelės. Lankysiu daug kapų – man brangių artimųjų, giminių, draugų, visų kitų, su kuriais buvau pažįstamas, mus siejo bendri darbai, džiaugsmai ir net rūpesčiai. Nešiu ir gėlių, uždegsiu po žvakelę. Vėlinės yra Mirusiųjų atminimo diena, o panašu, kad tai esame užmiršę. Žmogaus mirtis juk siejasi su tyla, ramybe, santūrumu, kuklumu, saikingumu.