Vėl minimi broliai Komskiai

Tyrime dėl galimo rinkėjų papirkimo įtarimai pareikšti kandidatui į Pagėgių savivaldybės merus Kęstui Komskiui. Kuršių mariose   verslinės žvejybos taisyklių pažeidimu kaltinamas Algirdas Komskis. 

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro organizuojamame ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo Pagėgių savivaldybėje, įtarimai pareikšti kandidatavusiam į merus Kęstui Komskiui.

Ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio („Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise“) 1 dalį buvo pradėtas praėjusią savaitę, įtarus, jog rinkimų teisę turintiems asmenims buvo siūlomas piniginis atlygis už tai, jog šie antrajame rinkimų į Pagėgių mero postą ture balsuotų Lietuvos regionų partijos nario K. Komskio naudai. Remiantis šiuo metu turimais duomenimis, rinkėjams buvo siūlomas 20-40 eurų atlygis. Įtarimai dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo pareikšti 5 privatiems asmenims. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Pranešimas apie įtarimą pagal Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 1 dalį šiandien įteiktas ir į Pagėgių savivaldybės mero postą kandidatavusiam, tačiau rinkimuose pralaimėjusiam K. Komskiui. Tyrimui vadovaujantis Tauragės apylinkės prokuratūras prokuroras Raimundas Aukštakalnis paskyrė K. Komskiui kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamasis kodeksas už trukdymą pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise numato bausmę viešaisiais darbais arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Pažeidė verslinės žvejybos taisykles

Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai praėjusią savaitę nustatė verslinės žvejybos pažeidimą Kuršių mariose. Žvejojant buvo viršytas leidime nurodytas leidžiamas naudoti tinklų skaičius.

Šilutės pareigūnai atlieka tyrimą dėl verslinės žvejybos taisyklių pažeidimo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 295 straipsnio 2 dalį. Taip pat skaičiuojama žuvų ištekliams padaryta žala. Pirminiais duomenimis, ji gali viršyti 50 tūkst. eurų.
Nustatyta, kad UAB „Riepa“ naudojo 18 tinklų, nors leidimas išduotas žvejoti 15 tinklų. Pastarąją informaciją paskelbė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Žiniasklaida skelbia, kad tarp pažeidėjų ir verslininkas Arvydas Komskis, prieš šešerius metus išgarsėjęs, kai nušovė pasieniečių tarnybinį šunį.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite