Vėjas talžė Šilutę, Ventę

Prieš ilgąjį Vėlinių savaitgalį gyventojus pasiekė perspėjimas apie pavojingą meteorologinį reiškinį – smarkų vėją spalio 31 d. – lapkričio 2 d.

Buvo įspėta, jog spalio 31 d., ketvirtadienį, 12-15 val. pradės stiprėti pietvakarių, vakarų vėjas – pajūryje gūsiai pasieks 15 m/s. Vakare vėjas dar labiau sustiprės: kai kur Vakarų Lietuvoje gūsiai sieks 15-18 m/s, pajūryje – iki 20 m/s.

Liūdnas vaizdas Šilutės kapinėse

Tik artėjant audringiems orams, spalio 31 d. vakare, Šilutės kapinėse jau degė gausybė žvakelių, kapai buvo papuošti gyvų ir dirbtinių gėlių krepšeliais, puokštėmis. Žmonės artimųjų kapus lankė gerokai iš anksto.

Lapkričio 1 d., penktadienio, rytą po vėjuotos nakties kapinėse tebesiautėjo labai stiprus vėjas: dar vis nešiojo ir vartė gėlių puokštes, krepšelius, nuo kapų vertė žvakides. Jos dužo, neatlaikė ir pasodintos chrizantemos, kurias vėjas tiesiog išlaužė ir suguldė ant žemės ar kapo plokštės. Žmonėms nesisekė valyti kapų, šluoti lapų ar pušų spyglių, nes visa tai tiesiog krito ant galvų. Visų šventųjų diena buvo slogi.

Vėlinės lapkričio 2 d., šeštadienį, irgi buvo labai vėjuotos. Nors tai yra diena, kai lankomi artimųjų kapai, žmonių matėsi nedaug, automobilių – irgi.

Sekmadienį, lapkričio 3 d., visą dieną lijo, buvo šalta, pūtė stiprokas vėjas.

Pamaryje – stiprūs vėjai

Meteo.lt skelbia, jog lapkričio 3 d., sekmadienio dieną ir vakare, Lietuvoje vėl buvo sustiprėjęs vėjas. Daug kur gūsiai siekė 15-20 m/s, vietomis iki 21-26 m/s. Per naktį jis pamažu nurimo.

Stipriausi vėjo gūsiai (10 m aukštyje) buvo užfiksuoti: Ventėje – iki 26 m/s; Šumske (Vilniaus r.) – iki 25 m/s; Šventojoje, Akmenėje ir Panevėžyje – iki 21 m/s; Klaipėdoje, Šilutėje, Ukmergėje ir Vilniaus centre – iki 20 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s; Nidoje prie jūros (24 m aukštyje) – iki 24 m/s; Klaipėdos uoste prie molo – iki 25 m/s.

Artimiausiomis šios savaitės dienomis vėl įsivyraus ramūs orai. Pirmadienis jau buvo be jokio vėjelio. Kad taip Vėlinių vakarą…

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite