Vasaros stovykloje ,,Gamtamokslis“

Kas yra vasaros stovykla?
Tikra gamta…
Šlapios kojos, debesys ir spurdantys paukščiai rankose…
Kelionės…
Naktis gimnazijoje…

 

Šilutės pirmojoje gimnazijoje birželio 8-13 d. organizuota vasaros stovykla „Gamtamokslis“. Stovyklos idėja – skatinti mokinius labiau domėtis gamtos mokslais, sujungti atskirų gamtos mokslų žinias į visumą bei tobulinti mokinių eksperimentinius bei tyrinėjimų įgūdžius.

Stovyklautojai tirdami ir eksperimentuodami, keldami hipotezes turėjo galimybę geriau pažinti supantį pasaulį, stebėti jį tyrėjo ir kūrėjo žvilgsniu. Tokia patirtis gerina mokinių gamtamokslinį raštingumą.
Šiam projektui įgyvendinti buvo suburta Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojų ir socialinių partnerių (Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Klaipėdos mokinių saviraiškos centras, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla) komanda. Stovykloje buvo siekiama mokinių kūrybinę, tiriamąją ir praktinę veiklą derinti su jų poilsiu.
Gamtamokslinėje stovykloje dalyvavo mokiniai iš rajono gimnazijų ir Šilutės miesto pagrindinių mokyklų.
Šilutės pirmosios gimnazijos laboratorijose, vadovaujant chemijos mokytojai, stovyklos vadovei D. Jokšienei, stovyklautojai atliko cheminius eksperimentus, išmoko laboratorijos sąlygomis pagaminti „pieną“ ir „kraują“, susipažino su įvairių bandymų atlikimo metodika. Mokiniai dirbo susikaupę, kūrybiškai ir net pasiūlė būdų, kaip kitaip galima atlikti konkrečius bandymus.
Mokiniai su fizikos mokytojais, stovyklos vadovais Z. Sirtautu, S. Blinkevičiumi ir J. Jauniumi rengėsi mokinių labai laukiamai Tyrėjo nakčiai – gilinosi į žvaigždėlapių paskirtį ir naudojimosi principus. Aiškinosi, kaip jais naudojantis randama Šiaurinė žvaigždė, atskiri žvaigždynai, ryškiausios žvaigždės ir kelios galaktikos. Susidomėjimas dangaus sfera jautėsi ir išvykus į Stebėjimo naktį. Buvo prognozuojama, kad tą naktį bus ryškiai matomi šie dangaus kūnai – Venera, Jupiteris su keturiais palydovais ir Saturnas.
Koks svarbus teorijos ir praktikos ryšys, stovyklautojai suprato iš makulatūros gamindami popierių (vadovė N. Titienė). Mokiniai džiaugėsi turėdami galimybę patys pasigaminti įvairių formų, kvapų, spalvų muilą (vadovė D. Strazdauskienė).
Vasaros stovyklos dalyvius subūrė, daug gerų emocijų, naujų žinių ir potyrių suteikė vadovių D. Jakienės ir R. Petrenkienės organizuota edukacinė išvyka į Klaipėdos mokinių saviraiškos centrą, kuriame jie išbandė savo jėgas ir drąsą laipiojimo trasose. Tapę programuotojais mokiniai stebino vieni kitus Lego robotų programavimo klasėje. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, virtualioje navigacijos auditorijoje, suteikė galimybę mokiniams ,,pabūti“ laivavedžiais – įveikti kelių metrų aukščio bangas audringoje jūroje, valdyti katerį naktyje ir pajusti jūros ligos simptomus. Prie Olando kepurės stovyklautojai žavėjosi laukinės gamtos suformuotais įspūdingais skardžiais, ragavo ir bandė atpažinti įvairių žolelių arbatas, kalbėjo apie jų gydomąsias ir magiškas savybes, rinko akmenėlius mokytojos K. Blankaitės pamokai ,,Gamta kuria, žmogus suteikia prasmę“. Kelionės metu mokytojos ypač akcentavo, kaip yra svarbu žmogui ugdyti savo pojūčius.
Ventės rago ornitologinėje stotyje stovyklautojai klausėsi ornitologo V. Jusio pasakojimo apie paukščių migraciją. O kiek džiaugsmo ir gerų emocijų buvo patirta, kai mokiniai patys galėjo žieduoti paukščius! Tikru išbandymu tapo tos dienos išvyka į Aukštumalos pelkę (vadovai D. Strazdauskienė, V. Vilčiauskienė, S. Ranauskas) . Daugelis mokinių nesitikėjo, kad tokioje sausai atrodančioje vietoje galima gerokai sušlapti ir patirti gausias uodų atakas. Nežiūrint nepatogumų, mokiniai kruopščiai atliko paskirtas užduotis ir papildė savo žinias apie pelkės augmeniją.
Stovykla, prasidėjusi gimnazijos kieme prie Svajonių akmens, suteikusi stovyklautojams daug naujų įspūdžių, patirčių ir gerų emocijų, baigėsi įdomiausių akimirkų peržiūra, lūkesčių apibendrinimu ir palinkėjimais kitų metų stovyklautojams.
Organizatoriai tikisi, kad panašios mokinių vasaros stovyklos galėtų mokinius paskatinti atidžiau stebėti ne tik gamtą, bet labiau pažinti ir savo vidinį pasaulį.

Stovyklos vadovės Daiva Jakienė, Renata Petrenkienė, Kristina Blankaitė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite