Vasario 16-oji Šilutėje ir rajone

Šilutės rajono žmonės paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo 96-ąsias metines. Šilutėje nuo ankstaus ryto plevėsavo trispalvės. Į Šv. Kryžiaus parapijos katalikų bažnyčioje aukotas šv. Mišias susirinko ypač gausus būrys šilutiškių. Muziejininkai šventės proga atidarė parodą „Prisimenant K. Donelaitį“. Vidurdienį Kultūros ir pramogų centre įvyko šventinis renginys „Vardan tos Lietuvos“.

Atvykusiems į šventinį renginį Kultūros ir pramogų centro fojė į atlapus buvo segamos tautinės juostelės. Renginio vedėja Ingrida Jokšienė priminė, kad nuo seno lietuviai sekmadienius šventė, o šis sekmadienis yra ypatingas – šventė, kai prisimenamas jaunos valstybės laisvės kelias, džiaugiamasi ir didžiuojamasi galimybe gyventi laisvoje šalyje, kalbėti gimtąja kalba, auginti vaikus ir puoselėti tradicijas.
Iškilmingo minėjimo dalyviai pagarbos aktą savo valstybei pradėjo giedodami himną. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga susirinkusiuosius sveikino Šilutės r. savivaldybės meras Šarūnas Laužikas: „1918 metų vasario 16-oji tai ne tik pergalė, tai galėtume vadinti stebuklu, žinodami to meto istorines aplinkybes. Nepriklausomybės negalima įgyti vien pasirašius kad ir pačią gražiausią deklaraciją. Ji įtvirtinta sunkiu, kasdieniniu darbu, ji reikalauja kantrybės, pasiaukojimo ir vienybės. Būkime atsakingi už tai, kas vyksta aplinkui mus. Kviečiu jus tęsti tėvų ir protėvių pradėtą darbą, puoselėti ir stiprinti mūsų valstybę“.
Susidomėjimo ir plojimų sulaukė Klaipėdos universiteto prof. Stasio Vaitekūno pranešimas „Signatarai, įgyvendinę tautos viltį“. Profesorius priminė, kad netrukus minėsime valstybės atkūrimo 100-metį. Kaip ir kiekvienos valstybės gyvenime, taip ir Lietuvos, buvo vadinamoji žvaigždžių valanda, kai prieš 96 metus 20 jaunų vyrų įvykdė tautos valią kurti naują valstybę. Apie signatarų laikus išsamiai galima pasiskaityti profesoriaus Šilutės bibliotekai dovanotoje monografijoje „Stanislovas Narutavičius. Signataras ir jo laikai“.
Šventinę nuotaiką kūrė Šilutės r. vaikų meno mokyklos liaudies instrumentų orkestras, vyresniųjų žmonių šokių kolektyvas „Juknaičiai“ ir Pamario pagrindinės mokyklos liaudies šokių grupė „Viržytė“, Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvai: moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“, folkloro ansamblis „Verdainė“. Šventinį renginį karūnavo Valdo Lacko atliekama jo kūrybos daina, skirta Lietuvai.
Nedidelis būrelis šilutiškių (nebuvo nė pusės salės) skirstėsi išsinešdami pakylėtą nuotaiką, didžiuodamiesi, kad Lietuvai svarbią dieną šventė bendrai su grupele savo miesto, savo valstybės bendrapiliečių. Keista, kad tarp susirinkusiųjų paminėti svarbiausią Lietuvos valstybės istorijos datą tesimatė tik vienas kitas valstybės tarnautojo veidas. Gal jie pervargsta „betarnaudami“ mūsų valstybei ir teįgali mėnesiui pasibaigus nesivėlindami ateiti prie kasos langelio pasiimti valstybinės algos?
Žemaičių Naumiestyje
Vasario 16-osios šventę pradėjo padėdami gėlių ir uždegę žvakeles prie paminklo „Žuvusiems dėl Lietuvos laisvės“, vėliau gausiai susirinkusius seniūnijos salėje pasveikino seniūnas Jonas Budreckas.
Susirinkusieji žiūrėjo Giedrės Žickytės sukurtą filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, vaišinosi kava, arbata ir saldumynais.
Švėkšnoje
Po Nepriklausomybės atkūrimo aktu tarp 20 signatarų yra ir švėkšniškio Kazimiero Stepono Šaulio pavardė. Kaip ir kasmet, pasitikdami valstybės atkūrimo dieną švėkšniškiai kviečiami į Prezidentūrą. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis pasakoja, kad šiemet į Prezidentūrą vasario 14-ąją kartu su juo važiavo prelatas Petras Stukas, Stemplių bendruomenės pirmininkė Ramutė Kungienė, kuri, beje, yra ir tolima signataro giminaitė. Švėkšniškių delegacija parvežė pagarbos gėlių kompoziciją iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų bei puokštę nuo LR Seimo, kurią gavo Signatarų namuose.
Vasario 16-ąją, po šv. Mišių Šv. Aloyzo Stemplių bažnyčioje puokštės buvo padėtos prie signataro K. S. Šaulio atminimo koplytstulpio. Vėliau šv. Mišios aukotos Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje, „Saulės“ gimnazijos salėje vyko šventinis koncertas.

Laima PUTRIUVIENĖ

Saugose
Gausiai susirinkusius Saugų Jurgio Mikšo pagrindinėje mokykloje pasveikino seniūnė Anastazija Oželytė, klebonas Vytautas Tamašauskas, mokyklos direktorė Jurgita Lidžiuvienė. Koncertavo J. Mikšo pagrindinės mokyklos mažieji šokėjai, darželinukai, moterų vokalinis ansamblis „Vakarė“ ir „Artuma“, vaikų namų auklėtinis dainavo solo. Rengino vedėjas Vytautas Laurinavičius pastebėjo, kad saugiškiai, atsiliepdami į Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimą švęsti kitaip, į šventę susirinko nuo mažiausio iki vyriausio.

Violeta Astrauskienėant.ledo.14.aktua_resize

Ketvirtus metus – ant potvynio ledo
Jau ketvirtus metus Rusnės ir Šyšos bendruomenės Vasario 16-ąją šventė ant potvynio užlietų pievų ledo. Susikibę už rankų giedojo Lietuvos himną, pakėlė trispalvę, sveikino vieni kitus.
Kol vyresnieji sukiojosi apie puodus, kuriuose garavo arbatos, košės ir kiti kulinarinio paveldo skanėstai, mažieji bandė savo jėgas ant ledo. Vieni sukosi čia įrengtais suktukais, kiti žaidė mažąjį ledo ritulį.
Nemuno deltos regioninio parko direkcijos specialistė Aurelija Jakštaitė pakvietė mėgėjus piešti. Vaikai piešė netradiciniu būdu – ant tapetų, pritvirtintų ant šiaudų rulonų.
Pasveikinti ir įteiktos dovanos 4 Rusnės salos sportininkams, pasižymėjusiems dziudo ir bokso varžybose, garsinusiems 2013 m. Rusnės salą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Nepamiršti ir garbaus amžiaus Rusnės salos gyventojai. Burtų keliu iš 10 senjorų sąrašo 5-iems dovanota malkų.

DSC_5191_resize DSC_5202_resize DSC_5212_resize DSC_5216_resize SONY DSC SONY DSC SONY DSC SONY DSC SONY DSC SONY DSC SONY DSC SONY DSC SONY DSC IMGP8783_resize IMGP8785_resize IMGP8786_resize IMGP8792_resize IMGP8793_resize IMGP8795_resize IMGP8832_resize IMGP8846_resize IMGP8863_resize IMGP8868_resize IMGP8869_resize IMGP8870_resize IMGP8875_resize IMGP8876_resize IMGP8891_resize IMGP8900_resize

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

pakrantės

Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą. Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo

Absolventų ir abiturientų dėmesiui dėl privalomojo sveikatos draudimo

Baigei mokyklą ar nuolatines (dienines) studijas vasarą? Iki rugpjūčio 31 d. tavo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) apmoka valstybė, todėl registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl draudimo tikrai nereikia. Jei po mokslų planuoji pradėti dirbti ar ieškai naujų galimybių – kviečiame registruotis. Užimtumo tarnyba gali padėti susirasti darbą, siūlyti profesinius mokymus, karjeros konsultacijas ir kitą pagalbą. Kyla klausimų? Kreipkis – padėsime rasti tau tinkamiausią sprendimą. ∗ Dėl išskirtinių atvejų rekomenduojame konsultuotis su „Sodra“. Užimtumo tarnybos inf.

Geltonasis tiltas keičiasi. Meras tikina, kad išliks jo dvasia

tiltas

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis paviešino žinių apie vadinamojo Šilutės miesto geltonojo tilto, kuris išgabentas remontuoti, būklę ir būsimą spalvą. Primename, kad šis senas tiltas Šilutėje per Šyšos upę yra buvęs pilkos spalvos, vėliau nudažytas geltonai. Atėjus metui jį sutvarkyti, kilo diskusija dėl būsimos spalvos. Štai ką praneša meras V. Laurinaitis: – Šilutėje yra vietų, kurios žmonėms reiškia daugiau nei tik infrastruktūrą. Viena iš jų – mūsų visų gerai pažįstamas geltonasis tiltas. Pradėjus rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad tilto būklė

Taip pat skaitykite