Vasario 16-oji Šilutėje ir rajone

Šilutės rajono žmonės paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo 96-ąsias metines. Šilutėje nuo ankstaus ryto plevėsavo trispalvės. Į Šv. Kryžiaus parapijos katalikų bažnyčioje aukotas šv. Mišias susirinko ypač gausus būrys šilutiškių. Muziejininkai šventės proga atidarė parodą „Prisimenant K. Donelaitį“. Vidurdienį Kultūros ir pramogų centre įvyko šventinis renginys „Vardan tos Lietuvos“.

Atvykusiems į šventinį renginį Kultūros ir pramogų centro fojė į atlapus buvo segamos tautinės juostelės. Renginio vedėja Ingrida Jokšienė priminė, kad nuo seno lietuviai sekmadienius šventė, o šis sekmadienis yra ypatingas – šventė, kai prisimenamas jaunos valstybės laisvės kelias, džiaugiamasi ir didžiuojamasi galimybe gyventi laisvoje šalyje, kalbėti gimtąja kalba, auginti vaikus ir puoselėti tradicijas.
Iškilmingo minėjimo dalyviai pagarbos aktą savo valstybei pradėjo giedodami himną. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga susirinkusiuosius sveikino Šilutės r. savivaldybės meras Šarūnas Laužikas: „1918 metų vasario 16-oji tai ne tik pergalė, tai galėtume vadinti stebuklu, žinodami to meto istorines aplinkybes. Nepriklausomybės negalima įgyti vien pasirašius kad ir pačią gražiausią deklaraciją. Ji įtvirtinta sunkiu, kasdieniniu darbu, ji reikalauja kantrybės, pasiaukojimo ir vienybės. Būkime atsakingi už tai, kas vyksta aplinkui mus. Kviečiu jus tęsti tėvų ir protėvių pradėtą darbą, puoselėti ir stiprinti mūsų valstybę“.
Susidomėjimo ir plojimų sulaukė Klaipėdos universiteto prof. Stasio Vaitekūno pranešimas „Signatarai, įgyvendinę tautos viltį“. Profesorius priminė, kad netrukus minėsime valstybės atkūrimo 100-metį. Kaip ir kiekvienos valstybės gyvenime, taip ir Lietuvos, buvo vadinamoji žvaigždžių valanda, kai prieš 96 metus 20 jaunų vyrų įvykdė tautos valią kurti naują valstybę. Apie signatarų laikus išsamiai galima pasiskaityti profesoriaus Šilutės bibliotekai dovanotoje monografijoje „Stanislovas Narutavičius. Signataras ir jo laikai“.
Šventinę nuotaiką kūrė Šilutės r. vaikų meno mokyklos liaudies instrumentų orkestras, vyresniųjų žmonių šokių kolektyvas „Juknaičiai“ ir Pamario pagrindinės mokyklos liaudies šokių grupė „Viržytė“, Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvai: moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“, folkloro ansamblis „Verdainė“. Šventinį renginį karūnavo Valdo Lacko atliekama jo kūrybos daina, skirta Lietuvai.
Nedidelis būrelis šilutiškių (nebuvo nė pusės salės) skirstėsi išsinešdami pakylėtą nuotaiką, didžiuodamiesi, kad Lietuvai svarbią dieną šventė bendrai su grupele savo miesto, savo valstybės bendrapiliečių. Keista, kad tarp susirinkusiųjų paminėti svarbiausią Lietuvos valstybės istorijos datą tesimatė tik vienas kitas valstybės tarnautojo veidas. Gal jie pervargsta „betarnaudami“ mūsų valstybei ir teįgali mėnesiui pasibaigus nesivėlindami ateiti prie kasos langelio pasiimti valstybinės algos?
Žemaičių Naumiestyje
Vasario 16-osios šventę pradėjo padėdami gėlių ir uždegę žvakeles prie paminklo „Žuvusiems dėl Lietuvos laisvės“, vėliau gausiai susirinkusius seniūnijos salėje pasveikino seniūnas Jonas Budreckas.
Susirinkusieji žiūrėjo Giedrės Žickytės sukurtą filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, vaišinosi kava, arbata ir saldumynais.
Švėkšnoje
Po Nepriklausomybės atkūrimo aktu tarp 20 signatarų yra ir švėkšniškio Kazimiero Stepono Šaulio pavardė. Kaip ir kasmet, pasitikdami valstybės atkūrimo dieną švėkšniškiai kviečiami į Prezidentūrą. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis pasakoja, kad šiemet į Prezidentūrą vasario 14-ąją kartu su juo važiavo prelatas Petras Stukas, Stemplių bendruomenės pirmininkė Ramutė Kungienė, kuri, beje, yra ir tolima signataro giminaitė. Švėkšniškių delegacija parvežė pagarbos gėlių kompoziciją iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų bei puokštę nuo LR Seimo, kurią gavo Signatarų namuose.
Vasario 16-ąją, po šv. Mišių Šv. Aloyzo Stemplių bažnyčioje puokštės buvo padėtos prie signataro K. S. Šaulio atminimo koplytstulpio. Vėliau šv. Mišios aukotos Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje, „Saulės“ gimnazijos salėje vyko šventinis koncertas.

Laima PUTRIUVIENĖ

Saugose
Gausiai susirinkusius Saugų Jurgio Mikšo pagrindinėje mokykloje pasveikino seniūnė Anastazija Oželytė, klebonas Vytautas Tamašauskas, mokyklos direktorė Jurgita Lidžiuvienė. Koncertavo J. Mikšo pagrindinės mokyklos mažieji šokėjai, darželinukai, moterų vokalinis ansamblis „Vakarė“ ir „Artuma“, vaikų namų auklėtinis dainavo solo. Rengino vedėjas Vytautas Laurinavičius pastebėjo, kad saugiškiai, atsiliepdami į Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimą švęsti kitaip, į šventę susirinko nuo mažiausio iki vyriausio.

Violeta Astrauskienėant.ledo.14.aktua_resize

Ketvirtus metus – ant potvynio ledo
Jau ketvirtus metus Rusnės ir Šyšos bendruomenės Vasario 16-ąją šventė ant potvynio užlietų pievų ledo. Susikibę už rankų giedojo Lietuvos himną, pakėlė trispalvę, sveikino vieni kitus.
Kol vyresnieji sukiojosi apie puodus, kuriuose garavo arbatos, košės ir kiti kulinarinio paveldo skanėstai, mažieji bandė savo jėgas ant ledo. Vieni sukosi čia įrengtais suktukais, kiti žaidė mažąjį ledo ritulį.
Nemuno deltos regioninio parko direkcijos specialistė Aurelija Jakštaitė pakvietė mėgėjus piešti. Vaikai piešė netradiciniu būdu – ant tapetų, pritvirtintų ant šiaudų rulonų.
Pasveikinti ir įteiktos dovanos 4 Rusnės salos sportininkams, pasižymėjusiems dziudo ir bokso varžybose, garsinusiems 2013 m. Rusnės salą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Nepamiršti ir garbaus amžiaus Rusnės salos gyventojai. Burtų keliu iš 10 senjorų sąrašo 5-iems dovanota malkų.

DSC_5191_resize DSC_5202_resize DSC_5212_resize DSC_5216_resize SONY DSC SONY DSC SONY DSC SONY DSC SONY DSC SONY DSC SONY DSC SONY DSC SONY DSC IMGP8783_resize IMGP8785_resize IMGP8786_resize IMGP8792_resize IMGP8793_resize IMGP8795_resize IMGP8832_resize IMGP8846_resize IMGP8863_resize IMGP8868_resize IMGP8869_resize IMGP8870_resize IMGP8875_resize IMGP8876_resize IMGP8891_resize IMGP8900_resize

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite