Vasara – ne vien skanios uogos…
Pirmadienį Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras (VSB)Šilutėje surengė seminarą, skirtą vasaros aktualijoms: saugiam elgesiui prie vandens, klimato kaitai, žmogaus fiziniam aktyvumo svarbai bei paauglių susižalojimams.

Šilutės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Virginija Vaivadaitė (kairėje), seminaro lektoriai iš Sveikatos mokymo ir prevencijos centro Remigijus Zumeras ir Olita Rusickaitė.
Visuomenės sveikatos biuras (direktorė Virginija Vaivadaitė) nuolat stebina iniciatyvomis, paskaitomis, kitokiais renginiais. Pateikiama daug faktų, argumentų, skaičių, žinios skleidžiamos aktyviai ir plačiai, tačiau skaudžių įvykių statistika liudija, kad mokyti, šviesti, informuoti, raginti žmones saugoti sveikatą, elgtis atsargiau, saugiau yra prasminga.
Pirmadienį seminaras „Fiziškai aktyvi, sveika ir saugi vasara“ buvo skirtas švietimo įstaigų darbuotojams, kūno kultūros mokytojams, visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, bendrosios praktikos slaugytojoms, žinoma, ir žinoti norintiems bendruomenės nariams. Keturis pranešimus padarė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai Liuda Ciesiūnienė, Olita Rusickaitė ir Remigijus Zumeras.
Vanduo – ne tik malonumas
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Liuda Ciesiūnienė nagrinėjo saugų elgesį prie vandens bei apžvelgė paauglių susižalojimų pagrindines priežastis.
Kasmet pasaulyje paskęsta apie 372 tūkst. žmonių. 90-95 proc. nuskendusiųjų yra iš šalių, kuriose gyventojai gauna mažiausias pajamas. Paskendimai pasaulyje – trečia pagal dažnumą mirties priežastis dėl netyčinių traumų. Lietuvoje vyrų ir berniukų nuskęsta 3-5 kartus daugiau nei moterų ir mergaičių. Daugiau kaip pusė paskendusiųjų yra jaunesni nei 25 metų. Apie 30 proc.nuskęsta todėl, kad žmonės nemoka plaukti.Vaikai neretai vandenyje elgiasi nerūpestingai, nesugeba įvertinti pavojaus. Išgelbstima tik apie 10 proc. skęstančių vaikų!
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai skendimus, kaip didžiulę visuomenės sveikatos grėsmę, ypač akcentuoja Baltijos šalyse. Lietuvoje kasmet nuskęsta apie 200 žmonių, iš jų apie 10 vaikų!
Gerai mokantis plaukti yra tas žmogus, kuris pajėgia išsyk nuplaukti 200 metrų, sugeba 20 min. plūduriuoti vandenyje, orientuojasi paniręs po vandeniu bei sugeba valdyti kvėpavimą. Panašu, kad tokių gyventojų Lietuvoje nėra labai daug.
Pasak pranešėjos, Olandijoje, kur gyvena 17 milijonų gyventojų, nuo 1998 m. įvestas privalomas mokymas plaukti.
Lietuvoje, kai čia dar buvo 3 mln. žmonių, plaukti mokoma tik nuo 2009 m. 2014 m. Olandijoje nuskendo 21 žmogus, iš jų 18 – imigrantų, Lietuvoje – 229.
Lietuvoje 2001 m. paskendo 454 žmonės, 2016 metais – 190, 2015 m. – 146, 2014 m. – 229. Vaikų iki 17 metų amžiaus 2001 m. Lietuva neteko 55, 2015 m. – 5, 2016 m. – 11.
Įvertinus 2016 m. vaikų iki 17 metų amžiaus išorines mirties priežastis, po 20 proc. sudaro nuskendimai ir transporto įvykiai, 15 proc. – savižudybės. 2010–2015 m. natūraliuose Lietuvos vandens telkiniuose paskendo 47 žmonės, 21 mirė įkritęs į vandenį, 2 paskendo įkritę į plaukimo baseiną, po 1 paskendo baseine ir vonioje.
Ugniagesiai gelbėtojai ištraukė iš vandens nuskendusių: 2014 m. – 192 asmenis, 2015 m. – 116, 2016 m. – 156, per šių metų pirmuosius keturis mėnesius – 32. Išgelbėjo: 2014 m. – 30 asmenų, 2015 m. – 60, 2016 m. – 102, per šių metų 4 mėnesius – 16.
Žydėjimo metas
Vasara prasideda, ore gausu įvairiausių žiedadulkių. Šiaulių universiteto duomenimis, beržo žiedadulkių atnešama net iš pietinės Suomijos ir Norvegijos, kur šie augalai vis dar žydi. Lietuvoje šiuo metu gausiausiai sklinda pušų ir eglių žiedadulkės. Jų koncentracija tokia didelė, kad jas matome nusėdusias ant automobilių, suoliukų ir kitų paviršių. Tačiau šių augalų žiedadulkės, pasak mokslininkų, alergijos nesukelia.
Prasidėjo žolių žiedadulkių sezonas. Sausomis ir saulėtomis dienomis jų koncentracija bus labai didelė.
Apie klimato kaitos įtaką sveikatai kalbėjusi Olita Rusickaitė akcentavo, jog žiedadulkės sukelia didelių rūpesčių. Nuo 2014 m. sergamumas alerginėmis ligomis išaugo 1,6 karto: 1,5 karto daugiau sirgo vaikai, 1,8 karto – suaugusieji. Net tris kartus išaugo sergamumas alergine astma. Miestuose situacija blogesnė, ypač daug sergančių yra Palangoje, Klaipėdoje, Visagine. Alergine astma daugiau serga 5-9 metų vaikai, 20-24 metų vyrai, vyresnio amžiaus žmonės – rečiau, daugiau ligonių – miestuose, šia liga daugiau serga vyrų. Specialistė patarė, esant didelei žiedadulkių koncentracijai ore, patalpas vėdinti ankstų rytą ar vėlų vakarą, nedžiovinti skalbinių lauke, dažniau praustis, keisti drabužius.
Su klimato kaitos pokyčiais tiesiogiai susiję net 13 ligų: įvairios alergijos, kvėpavimų takų susirgimai, įgėlimai. Žiedadulkės vis dažniau būna alerginių susirgimų priežastimi.
O. Rusickaitė priminė, kad žmogaus veiklos rezultatas: tris dešimtmečius vis kyla oro temperatūra, darosi vis karščiau.
Fizinio pasyvumo kaina
Svečias iš Vilniaus R. Zumeras akcentavo, kaip fizinis pasyvumas veikia žmonių sveikatą. Rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, sėdimas gyvenimo būdas, valgoma mažai vaisių ir daržovių – tai kelias į ligas ir mirtį. 35 lėtines ligas padeda gydyti fizinė veikla ir fiziniai pratimai. Gyvenimo būdas daug sėdint ir be fizinio judėjimo prisideda prie augančio skaičiaus širdies ir kraujotakos ligų, dėl kurių mirtingumas Lietuvoje yra didžiausias, tai pat turi sąsajų su kai kuriomis onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu, psichikos sveikata, osteoporoze, kaklo, peties ar nugaros skausmais, raumenų degeneracija ir kt. Fizinio judėjimo stoka bendrąjį mirtingumą padidina nuo 24 iki 49 proc. Išties verta kiekvienam paskaičiuoti, kiek laiko per dieną sėdėdamas valgė, važiavo automobilyje, dirbo prie kompiuterio, žiūrėjo televizorių… Bent viena valanda per dieną turėtų būti skirta judėjimui: mankštai, ėjimui, bėgimui, važiavimui dviračiu ar įvairiems ūkio darbams.
Stasė SKUTULIENĖ