Liepos 6 d., Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, 21 val., Lietuvos valstybės dienos proga šalies miestų ir miestelių, gyvenviečių ir kaimų žmonės rinkosi kartu sugiedoti „Tautišką giesmę“. „Vardan tos Lietuvos…“ skambėjo visame Pamario krašte. Apsilankėme Žemaičių Naumiestyje.

Arti 60 Žemaičių Naumiesčio gyventojų Valstybės dienos vakarą surinko prie paminklo giedoti “Tautiškos giesmės”.

Nuo vidurdienio Žemaičių Naumiesčio krepšinio aikštėje vyko gatvės krepšinio turnyras, kurį surengė bendruomenė. Pavakare miestelis ištuštėjo, mat kartais krapnojo, o likus valandai iki „Tautiškos giesmės“ giedojimo prapliupo lietus.
Buvo laiko pasižvalgyti po Žemaičių Naumiestį. Prie dviejų prekybos centrų nuolat sustodavo automobiliai, pavieniai žmonės ateidavo ar atvažiuodavo dviračiais. Niekur neteko matyti svirduliuojančių vyrų. Alaus, žinoma, pirko, jo paragavusieji net kalbino. Vienas paaiškino esąs dešiniųjų pažiūrų, prisistatė Vainuto seniūno Vitalijaus Mockaus broliu.
Pardavėja kalbėjo: „Žmonės nusivylę. Tikėjosi geresnio gyvenimo, o pensijos mažos, kainos, žinote, kokios… Garbaus amžiaus žmonės, kai ateina, nori pasikalbėti, visko išgirstame“.
Kai pasigedau miestelyje iškeltų vėliavų, paaiškino, kad jų visada plevėsuoja daug, per valstybės šventes – visada. Esą žmonės saugo vėliavas, juk lijo, dar vėjas, tai apie 18 valandą paprastai jas nuima ir nešasi į namus. Saugo. Dar kas naktį pavogs… Vienose sodybose vėliavos ryškių spalvų, kitose – blankesnių: ilgai naudojama.
Pirmoji giedoti „Tautiškos giesmės“ atėjusi moteris kalbėjo, kad Žemaičių Naumiestyje esą ramu, tylu, daug išpuoselėtų žaliųjų plotų, gėlynų, gražiai prižiūrimos nuosavos sodybos. Darbštūs ir tvarkingi naumiestiškiai. Tikra tiesa, gėlynų gausu visame miestelyje. Ir viešosios vietos, kurias tvarko seniūnija, ir aplinkui verslininkų pastatus ar įstaigas marguoja gėlynai. Miestelio centre prie paminko – rožynas, pasodinta levandų.
21 valandą.

Giedoti „Tautiškos giesmės“ atėjo ir daug jaunimo.

Nustojo lyti, nušvito saulė. Iš visų pusių prie miestelio centre esančio paminklo, skirto už Lietuvos laisvę 1919-1922 m. žuvusiems atminti, traukė vyrai, moterys, jaunos šeimos su mažais vaikais, rinkosi daug jaunimo. Netrukus būryje buvo per 60 žmonių.
Žemaičių krašto etnokultūros centro direktorius Valerijonas Krutikovas pasakojo, kad Vanagiuose, Kadagiškiuose, Kulėšuose bei kituose seniūnijos kaimuose žmonės ten renkasi giedoti valstybės himno. Netrukus V. Krutikovas į rankas paėmė akordeoną ir pasidžiaugė, kad giedoti atėjo naumiestiškių moterų ansamblio „Raskila“ narės. Apžvelgęs sustojusius ratu, „Pamariui“ paminėjo: kepuraite su tautine simbolika pasipuošusi verslininkė Laima Majuvienė, folkloro kolektyvo vadovė Adma Baltutienė, „Raskilos“ dainininkės Stefanija Freitakienė, Roma Balčiauskienė, Ona Bytautaitė, Ilma Paulikienė, su fotoaparatu rankose – fotografuoti mėgstantis vjos yras Kęstas, muziejininkė Valentina Pielikienė, seniūnijos darbuotojos. „Ir mano žmona Irena“,– šventiškai pasipuošusią savo moterį pristatė Valerijonas.
Miestelio tyloje nuskambėjo: „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi…“ Tarsi būtų repetuota, ruoštasi – garsiai, aiškiai, su pasididžiavimu.
Po „Tautiškos giesmės“ visas būrys užtraukė: „Augo kieme klevelis“, „Kiek rovė, neišrovė, kiek skynė, nenuskynė…“ Būrelis žmonių fotografavosi, o netrukus šviesaus lino rūbais pasipuošusi Jolanta Majienė su vyru Sigitu pradėjo šokti, juos keitė kita pora, net mažieji, susikibę už rankų, sukosi ratuku…

Stasė SKUTULIENĖ

Verslininkė Laima Majuvienė pasipuošė kepuraite su tautine simbolika.