Pagyvenusių žmonių šokių vakarai jau senokai populiarūs Tauragėje, Rietave, kituose aplinkinių rajonų miestuose. Į šokių vakarus „Kam per 40“ Tauragėje važiuodavo ir šilutiškiai. Tik važinėti į Tauragę šilutiškiams kainavo ir daugiau liko, ir daugiau sąnaudų. Ir taupiau, ir patogiau tapo mėgėjams pasišokti, kai tokius vakarus pernai imta rengti Šilutėje. Dabar pasišokti į Šilutę atvažiuoja net iš Palangos, Tauragės, Jurbarko…

Šilutiškis Juozas šokiuose nenuobodžiauja.

Užuomazgos
Pirmuosius šokius „Kam per 40“ pradėta rengti praėjusių metų pavasarį. Susidomėjimo netrūko, į šokių vakarus rinkdavosi ne tik šilutiškiai, bet ir šokėjai iš kitų rajonų.
Žodžiu, ūpo šokti netrūko, tačiau Šilutės kultūros ir pramogų centras negalėjo patenkinti jų poreikių dėl kitų čia vykstančių renginių. Kai šokėjams pristigo vietos kultūros centre, jie rinkosi Juknaičių, Šilutės kavinėse. Šokius organizuoti ėmusi buvusi kultūros namų darbuotoja Edita Šarkienė džiaugiasi, kad problemą kur šokti padėjo išspręsti valdžios vyrai, leidę naudotis Šilutės seniūnijos sale.
Edita
„Mintis rengti šokių vakarus buvo kilusi gal prieš 15 metų. Tačiau auginant vaikus vis trūko laiko. Apsidžiaugiau pamačiusi skelbimą apie šokių vakarus. Gaila, kad Kultūros ir pramogų centro fojė negalėjome šokti tiek, kiek norėjosi. Ne išeitis buvo ir šokių vakarai kavinėse. Dabar jau ankšta ir Šilutės seniūnijos salėje. Pradėjome ieškoti didesnės. Vilčių teikia pokalbis su „Timos“ bendrovės vadovu. Jaunas įmonės direktorius pasirodė esąs labai supratingas ir dėmesingas žmogus. Jis pasiūlė surengti kelis šokių vakarus ir išsiaiškinti, ar įmonės salė tam tinkama. Jeigu taip, toliau tarsimės dėl nuomos sąlygų“, – sakė E. Šarkienė.
Moteris atviravo, kad neretai vyresniojo amžiaus žmonės, kurių vaikai suaugo, išvažiavo į kitus miestus, pasijunta vieniši, niekam nebereikalingi. Šokių vakaras – puiki vieta pabendrauti su bendraamžiais.
„Muzikai užgrojus, salė būna pilna šokėjų, dūzgia kaip bitučių avilys. Smagu, kai žmonės bendrauja. Šokis – viena iš bendravimo formų. Šokame įvairius šokius. Kaip mokame, taip šokame. Pailsę atsigeriame arbatos. Muzikantai prigalvoja žaidimų, visus išjudina“, – pasakojo šokių vakarų organizatorė Edita Šarkienė.
Juozas
Šilutiškis Juozas, kasdien važiuojantis į darbą Klaipėdoje, džiaugiasi galimybe savaitgaliais pamiklinti kojas šokių aikštelėje. Pramogų netrūksta ir Klaipėdoje, tačiau Juozas pripažįsta mieliau savaitgalius leidžiantis Šilutėje. Šokis besąs vienas iš mieliausių Juozo užsiėmimų.
Kai mokėsi Smalininkuose, lankė šokių būrelį. Tauragė jam buvo vos ne ranka paduoti, taigi mielai važiuodavo ten į pagarsėjusius vyresniųjų šokius. Pasak Juozo, tauragiškiai turi senas tradicijas rengti šokių vakarus.
Pasišokti atvyksta nemažai vienas kitą gerai pažįstančių. Šokių vakarais pasveikinami švenčiantieji gimtadienius. Pasak Juozo, jaunimas turi kur praleisti laiką, o vyresniesiems belieka kavinės. Tačiau tai nėra geriausia išeitis – juk į kavinę neisi vien tik šokti…
Paklaustas, ar šokių vakaras yra ir ta vieta, kur tikimasi susirasti sau porą, Juozas buvo atviras. Išsiskyręs su žmona, mėgusia pakilnoti taurelę, Juozas jaučia laisvę. Anot jo, pats alkoholio nevartojantis, nebent šampano taurę per šventes.
Tauragiškių pora
Lengvai ir grakščiai po salę sukosi tauragiškiai sutuoktiniai Danutė ir Eduardas. Šokėjus esant artimus išdavė net suderinta aprangos spalva. Pakalbinti jie pasakojo, kad abu yra išėję į užtarnautą poilsį, tačiau sėdėti namuose prie televizoriaus nelinkę. Danutė buvusi mokytoja, Eduardas – metalo apdirbimo technikas. Sutuoktiniai užaugino porą vaikų, šie jiems padovanojo tris anūkus.
Du draugai
Šilutiškiai draugai Modestas ir Vladas šmaikštavo esą turtingi vyrai, turintys nuosavus namus, gražius sodus. Į šokius atėję akių paganyti, su žmonėmis pabendrauti ir, žinoma, kojas pamiklinti.
Sukantis šokių aikštelėje smagu prisiminti savo jaunystę. Vyrai pasakojo jaunystėje neleisdavę merginoms vienoms šokti. Ir dabar jie neduoda moterims ant suolų nuobodžiauti. Po smagaus valso Modestas tarsteli, kad vienatvę pažinęs žmogus supranta, koks tai baisus dalykas. Šilutiškis Vladas, gimęs ir augęs Žemaitijoje, Varnių kaime, į Šilutę atvyko ne savo noru. Kaip ir daugumą, jo tėvų šeimą palietė tremtis. Tik vienus trėmė į Sibirą, o jo tėvų šeimą 1943-aisiais išvarė į vietinių paliktą Mažosios Lietuvos kraštą – Šilutę.
Dvylikamečiam Vladui įsiminė, kad mieste buvo daug tuščių namų, kuriuose ant stalų išdėliotos lėkštės liudijo, kad šeima nespėjusi nė pavalgyti buvo priversta skubiai bėgti.
Vladas sukūrė šeimą, su žmona užaugino dvi dukras. Septyniasdešimtmetį perkopęs vyras atvirauja turėjęs ir tebeturintis silpnybių. Viena iš tokių – šokis, kita – daina. Nuo jaunystės dainuoja chore, lankė šokių kolektyvą.
Daina nuo jaunystės lydi ir jo bendraamžį Modestą, dainai ištikimą ir dabar. Modestas savo dienas skaidrina dainuodamas chore, dalyvauja „Bočių“ sueigose, yra Neįgaliųjų draugijos narys.
Atsakingai ruošiasi
Šilutiškė Eufrozina su savo bendraamžėmis kalbėjo, kad vyresnio amžiaus žmonėms šokiai labai reikalingi. Moterys bet kuriuo amžiaus tarpsniu moka save prižiūrėti. Laukdamos šokių vakaro iš spintų jos traukia dailesnę suknelę, aunasi patogius šokti aukštakulnius, dailina šukuosenas…
Nuo moterų neatsilieka ir vyrai. Moterys sakė nė vienam neturinčios priekaištų dėl netinkamos aprangos ar nederamo elgesio.

Laima PUTRIUVIENĖ