Užsienyje savo lėšomis apmokėta būtinoji pagalba gali būti kompensuota

Europos sveikatos draudimo kortelė, viešint kitoje Europos Sąjungos šalyje, Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje, ne visada būna po ranka. O ir ne kiekvienas, kuriam šiose šalyse prireikia būtinosios medicinos pagalbos, pasinaudoja galimybe į savo mobilųjį telefoną parsisiųsti kortelę pakeičiantį sertifikatą. Tokiais atvejais už minėtose Europos šalyse suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas teks sumokėti patiems, tačiau yra galimybė atgauti išleistus pinigus ar bent jų dalį.

Gydymo įstaigos sąskaitas apmokėti būtina

Jei nutinka taip, kad nei Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK), nei sertifikato Europos šalyje neturėjote, o būtinąją medicinos pagalbą gavote, svarbu neignoruoti kitos šalies gydymo įstaigos išrašytos sąskaitos. Būtina ją apmokėti savo lėšomis, nelaukiant, kol ims kauptis delspinigiai. Neapmokėtų sąskaitų ligonių kasoms pateikti negalima.

Kartais gyventojai galvoja, kad apie Lietuvos apdraustiesiems kitose Europos šalyse suteiktas gydymo paslaugas automatiniu būdu informaciją gauna mūsų šalies ligonių kasos ir šias paslaugas apmoka. Dėl to nekreipia dėmesio į iš užsienio atsiųstas sąskaitas, kol pradedamas išieškojimas per antstolius.

Europos šalys turi specialią duomenų perdavimo sistemą, kuria naudojasi tada, kai sąskaitos teikiamos už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas kitos šalies apdraustiesiems ESDK ar sertifikato pagrindu. Tačiau analogiškos sistemos, kuri be paties paciento įsikišimo sutvarkytų visus su jo gydymu susijusius reikalus, jei gyventojas savo lėšomis sumokėjo už  Europos šalyje suteiktą būtinąją medicinos pagalbą, deja, nėra. Todėl žmogus, gavęs užsienio gydymo įstaigos sąskaitą, privalo pats ją apmokėti ir tik po to turi kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) dėl patirtų išlaidų kompensavimo.

Išlaidos kompensuojamos tik apsidraudusiems

Europos Sąjungos reglamentuose numatyta, kad suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidos kompensuojamos tos šalies, kurioje buvo suteiktos paslaugos, nustatyta tvarka ir įkainiais.

Kai žmogus kreipiasi į TLK dėl patirtų išlaidų kompensavimo, pirmiausia patikrinama, ar gaudamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas užsienyje, pacientas buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Neapdraustųjų prašymai kompensuoti išlaidas nenagrinėjami. Jei būtinoji pagalba teikta apdraustam pacientui, medicinos ir finansinių dokumentų kopijos išsiunčiamos tos šalies, kurioje jis gavo medicinos pagalbą, valstybinio sveikatos draudimo įstaigai. Europos šalies draudimo įstaiga, įvertinusi šiuos dokumentus, praneša TLK, kokią išlaidų dalį apdraustajam reikia kompensuoti.

Apdraustieji turi teisę pasirinkti vieną iš dviejų kompensavimo būdų: kompensavimą pagal Europos šalies, kurioje buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, galiojančias šių paslaugų kainas arba kompensavimą pagal Lietuvoje patvirtintas kainas, neviršijant gyventojo patirtų išlaidų sumos.

Gali tekti palaukti

Gavusi būtinąją medicinos pagalbą suteikusios Europos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos atsakymą, TLK informuoja prašymo teikėją apie gautą sprendimą raštu ir pasirūpina, kad šios draudimo įstaigos nurodyta suma būtų pervesta į gyventojo prašyme kompensuoti būtinosios medicinos pagalbos išlaidas nurodytą asmeninę banko sąskaitą.

Išlaidų kompensavimas gali užtrukti, nes kompensacija apdraustajam pervedama tik gavus Europos šalies, kurioje teiktos paslaugos, valstybinio sveikatos draudimo įstaigos atsakymą su nurodyta kompensuotina suma. TLK paspartinti šio proceso negali. Jei atsakymas negaunamas per 12 mėnesių, sprendimą dėl išlaidų kompensavimo ir kompensuotinos sumos dydžio priima TLK komisija, atsižvelgdama į Lietuvos teisės aktais nustatytus reikalavimus ir kainas, galiojusias šių paslaugų teikimo metu, tačiau neviršijant keliautojo patirtų išlaidų būtinajai medicinos pagalbai.

Ne visa pagalba yra būtinoji

Pasitaiko atvejų, kuomet keliautojams iš Lietuvos užsienio gydymo įstaigose suteikiama ne tik būtinoji medicinos pagalba, bet ir papildomų paslaugų, kurios galėtų būti suteiktos planine tvarka grįžus namo. Todėl visais atvejais patariama gyventojams pačioje gydymo įstaigoje pasiaiškinti, kokios yra būtinosios pagalbos apimtys. Ligonių kasos primena, kad kitos Europos šalies gydymo įstaigoje sumokėti mokesčiai ir priemokos pagal šios šalies teisės aktus bei kitos išlaidos, neįskaičiuotos į būtinosios medicinos pagalbos paslaugų kainą, yra nekompensuojamos.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2022 metais Lietuvos gyventojams, gavusiems būtinąją medicinos pagalbą ES šalyse, buvo kompensuota beveik 270 tūkst. eurų patirtų išlaidų.

Ligonių kasos informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Renkamės vejos sėklą: gryną ar mišinius?

Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti mažiausiai kelias dešimtis skirtingų vejos sėklų rūšių ir mišinių, pritaikytų įvairiems poreikiams: nuo dekoratyvinių iki sportinių, nuo pavėsiui skirtų iki lėtai augančių vejų. Anot namų aplinkos priežiūros ekspertų, ką rinktis, priklauso nuo konkrečių poreikių. Taip pat dirvožemio sąlygų ir pageidaujamo vejos tipo – rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.  „Vejų ir kitų augalų sėklos yra dviejų tipų: grynos, tik vienos veislės augalų, neturinčios priemaišų, ir sėklų mišiniai. Pastarieji – vieni populiariausių. Jų privalumas toks, kad jie

Praėjusią savaitę policija daugiausia užfiksavo smurtavimo atvejų

policijos

Birželio 2-8 d. Tauragės apskr. VPK pareigūnai užregistravo 336 įvykius ir pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 11 ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Smurtas artimoje aplinkoje jau tapo kasdien paros įvykių suvestinėse aprašomų nusikaltimų dalimi.  Birželio 8 d. naktį Kebelių k., Saugų sen., nepažįstami asmenys sužalojo neblaivų (0,75 prom.) vyrą, gim. 1984 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patiriate smurtą? Netylėkite, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir policijos pareigūnai jums suteiks visokeriopą pagalbą. Netoleruokime smurto! Nustatyti 92

Žuvėdros, vėtrungės ir krikštai – taip Neringa įamžinta pašto ženkle

Neringa

Birželio 6 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“. Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyko išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13). Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė –

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių. Dialogas su visuomene Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų. Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas. Lietuvos banko dailės

Taip pat skaitykite