Užsienyje savo lėšomis apmokėta būtinoji pagalba gali būti kompensuota

Europos sveikatos draudimo kortelė, viešint kitoje Europos Sąjungos šalyje, Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje, ne visada būna po ranka. O ir ne kiekvienas, kuriam šiose šalyse prireikia būtinosios medicinos pagalbos, pasinaudoja galimybe į savo mobilųjį telefoną parsisiųsti kortelę pakeičiantį sertifikatą. Tokiais atvejais už minėtose Europos šalyse suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas teks sumokėti patiems, tačiau yra galimybė atgauti išleistus pinigus ar bent jų dalį.

Gydymo įstaigos sąskaitas apmokėti būtina

Jei nutinka taip, kad nei Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK), nei sertifikato Europos šalyje neturėjote, o būtinąją medicinos pagalbą gavote, svarbu neignoruoti kitos šalies gydymo įstaigos išrašytos sąskaitos. Būtina ją apmokėti savo lėšomis, nelaukiant, kol ims kauptis delspinigiai. Neapmokėtų sąskaitų ligonių kasoms pateikti negalima.

Kartais gyventojai galvoja, kad apie Lietuvos apdraustiesiems kitose Europos šalyse suteiktas gydymo paslaugas automatiniu būdu informaciją gauna mūsų šalies ligonių kasos ir šias paslaugas apmoka. Dėl to nekreipia dėmesio į iš užsienio atsiųstas sąskaitas, kol pradedamas išieškojimas per antstolius.

Europos šalys turi specialią duomenų perdavimo sistemą, kuria naudojasi tada, kai sąskaitos teikiamos už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas kitos šalies apdraustiesiems ESDK ar sertifikato pagrindu. Tačiau analogiškos sistemos, kuri be paties paciento įsikišimo sutvarkytų visus su jo gydymu susijusius reikalus, jei gyventojas savo lėšomis sumokėjo už  Europos šalyje suteiktą būtinąją medicinos pagalbą, deja, nėra. Todėl žmogus, gavęs užsienio gydymo įstaigos sąskaitą, privalo pats ją apmokėti ir tik po to turi kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) dėl patirtų išlaidų kompensavimo.

Išlaidos kompensuojamos tik apsidraudusiems

Europos Sąjungos reglamentuose numatyta, kad suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidos kompensuojamos tos šalies, kurioje buvo suteiktos paslaugos, nustatyta tvarka ir įkainiais.

Kai žmogus kreipiasi į TLK dėl patirtų išlaidų kompensavimo, pirmiausia patikrinama, ar gaudamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas užsienyje, pacientas buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Neapdraustųjų prašymai kompensuoti išlaidas nenagrinėjami. Jei būtinoji pagalba teikta apdraustam pacientui, medicinos ir finansinių dokumentų kopijos išsiunčiamos tos šalies, kurioje jis gavo medicinos pagalbą, valstybinio sveikatos draudimo įstaigai. Europos šalies draudimo įstaiga, įvertinusi šiuos dokumentus, praneša TLK, kokią išlaidų dalį apdraustajam reikia kompensuoti.

Apdraustieji turi teisę pasirinkti vieną iš dviejų kompensavimo būdų: kompensavimą pagal Europos šalies, kurioje buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, galiojančias šių paslaugų kainas arba kompensavimą pagal Lietuvoje patvirtintas kainas, neviršijant gyventojo patirtų išlaidų sumos.

Gali tekti palaukti

Gavusi būtinąją medicinos pagalbą suteikusios Europos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos atsakymą, TLK informuoja prašymo teikėją apie gautą sprendimą raštu ir pasirūpina, kad šios draudimo įstaigos nurodyta suma būtų pervesta į gyventojo prašyme kompensuoti būtinosios medicinos pagalbos išlaidas nurodytą asmeninę banko sąskaitą.

Išlaidų kompensavimas gali užtrukti, nes kompensacija apdraustajam pervedama tik gavus Europos šalies, kurioje teiktos paslaugos, valstybinio sveikatos draudimo įstaigos atsakymą su nurodyta kompensuotina suma. TLK paspartinti šio proceso negali. Jei atsakymas negaunamas per 12 mėnesių, sprendimą dėl išlaidų kompensavimo ir kompensuotinos sumos dydžio priima TLK komisija, atsižvelgdama į Lietuvos teisės aktais nustatytus reikalavimus ir kainas, galiojusias šių paslaugų teikimo metu, tačiau neviršijant keliautojo patirtų išlaidų būtinajai medicinos pagalbai.

Ne visa pagalba yra būtinoji

Pasitaiko atvejų, kuomet keliautojams iš Lietuvos užsienio gydymo įstaigose suteikiama ne tik būtinoji medicinos pagalba, bet ir papildomų paslaugų, kurios galėtų būti suteiktos planine tvarka grįžus namo. Todėl visais atvejais patariama gyventojams pačioje gydymo įstaigoje pasiaiškinti, kokios yra būtinosios pagalbos apimtys. Ligonių kasos primena, kad kitos Europos šalies gydymo įstaigoje sumokėti mokesčiai ir priemokos pagal šios šalies teisės aktus bei kitos išlaidos, neįskaičiuotos į būtinosios medicinos pagalbos paslaugų kainą, yra nekompensuojamos.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2022 metais Lietuvos gyventojams, gavusiems būtinąją medicinos pagalbą ES šalyse, buvo kompensuota beveik 270 tūkst. eurų patirtų išlaidų.

Ligonių kasos informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite