Unikali dovana – 1929 m. Lietuvos kelių žemėlapis

Išeivė iš Lietuvos, panevėžietė Violeta Haak ir jos vyras Holgeris Haak, viešėdami pas gimines Lietuvoje, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Knygos muziejui padovanojo unikalią dovaną – „Lietuvos kelių žemėlapį su atstumais“, 1929 m. išleistą „Žiedo“ spaustuvėje, Kaune. Tikrieji Lietuvos kelių žemėlapio turėtojai buvo Ilzė ir Herbertas Haak‘ai, turintys lietuviškų kilmės šaknų. Vėliau šį praktinės paskirties kartografijos paveldo dokumentą jie padovanojo sūnaus Holgerio ir Violetos Haak‘ų šeimai.

Bibliotekai dovanoto tarpukariu A. Taleikio sudaryto ir J. Taleikio išleisto Lietuvos kelių žemėlapio (mastelis 1:500000, žemėlapio dydis 84×73 cm) sutartinių ženklų paaiškinimai pateikti lietuvių kalba, atstumai nurodyti kilometrais: raudonais skaitmenimis – tarp miestų, mėlynais – tarp miestelių ir tarp miestų bei miestelių. Žemėlapis pakankamai detalus. Skirtingais ženklais žymimi to meto Lietuvos miestai, miesteliai, bažnytkaimiai, kaimai, netgi dvarai. Kaip ir dera, keliautojų patogumui pažymėti visi automobilių keliai – plentai, I ir II rūšies vieškeliai, paprasti keliai, geležinkeliai, plaukiojamos ir neplaukiojamos upės, net automobilių remonto dirbtuvės, benzino pardavimo punktai, šiandien vadinami degalinėmis, kt.
Žemėlapis sudarytas ir išleistas po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir atspindi kelių padėtį to meto Lietuvos teritorijoje. Todėl lenkų okupuotos Lietuvos dalies – Vilniaus krašto – vaizduojami tik pagrindiniai keliai. Žemėlapyje papildomai pateikiamas Kauno, ano meto laikinosios Lietuvos sostinės, planas.
Dovanotas žemėlapis yra gana retas leidinys. Tarp Lietuvos viešųjų bibliotekų minėtas 1929 m. leidimas užregistruotas tik Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Tikėtina, jog A. Taleikio Lietuvos kelių žemėlapio galėjo būti ir daugiau leidimų. Juolab kad šį žemėlapį kaip pavyzdį naudojo ir kiti kartografai. Paminėtinas 1939 m. Broniaus Lazėno braižytas ir Kauno „Spindulio“ spaustuvės išleistas Lietuvos kelių žemėlapis, tik jau su vaizduojamais Vilniaus krašto keliais.
Dovanotas žemėlapis šiuo metu eksponuojamas viešosios bibliotekos knyginio paveldo ekspozicijoje. Su juo gali susipažinti visi bibliotekos lankytojai įprastu bibliotekos darbo laiku. Bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė Volksene (Vokietija) gyvenančioms Ilzės, Violetos ir Holgerio Haak šeimoms išsiuntė padėkos laišką.

Virginija Veiverienė
F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite