Prasidėjus 2016-iesiems, kelių Šilutės rajono ūkininkų pasiteiravome, kokie jiems buvo 2015 metai.

Pirmasis Pamario krašte pernai pradėjęs auginti kanapes Algimantas Leščinskas šiemet ir vėl jų sės.

Šiemet vėl sės kanapių
Užliekniuose ūkininkaujantis Algimantas Leščinskas pirmasis Šilutės rajone pernai pabandė pramoniniu būdu auginti kanapes. Jomis užsėjo 100 ha iš 500 dirbamos žemės. Lietuvoje auginamos dviejų rūšių techninės kanapės – aliejinės ir pluoštinės. Pluoštinės užauga iki kelių metrų aukščio, tačiau kol kas nėra kam parduoti kanapių pluošto.
Algimanto Leščinsko auginamos kanapės skirtos aliejaus gamybai, augalai gerokai žemesni – tik apie metro aukščio. Nukūlęs laukus, kanapių biomasę jis paliko lauke dirvai tręšti, nes augdamos jos sukaupia nemažai naudingų medžiagų, kurios vėl sugrįš į dirvą.
Kadangi legaliai auginti technines kanapes Lietuvoje leista neseniai, pasėliai atidžiai tikrinami. Pasak A. Leščinsko, savo kanapes jis nukūlė rugsėjo mėnesį, o Valstybinės augalininkystės tarnybos tyrimų rezultatų sulaukė tik lapkritį.
Kalbėdamas apie bandymą auginti kanapes, ūkininkas rezultatais nesiskundė. Anot jo, – ne stebuklas, bet pelno gauti pavyko. Derlių pardavė pagal išankstinę sutartį. „Svarbiausia, kad šio bandymo metu pavyko įgyti žinių ir patirties“, – kalbėjo A. Leščinskas. Jis jau apsisprendė sėti kanapių ir šiemet. Dar nežinia kiek, bet ne mažiau kaip pernai.
Sėjama gegužės pabaigoje, todėl pamąstymui laiko dar yra pakankamai.

Arūnas, Žilvinas ir Danutė Venckai tikisi, kad 2016-ieji bus geresni.

Pieno kainos nepasmaugė
Pernykščio Šilutės rajono savivaldybės konkurso „Metų ūkis“ trečiosios vietos laimėtojai Danutė ir Linas Venckai iš Pašyšių laiko 52 galvijus, iš jų 34 melžiamos karvės. Prieš 15 metų šeima iš daugiabučio persikėlė į nuosavą namą.
Dalyvavo ūkio modernizavimo programoje, įsigijo technikos. Dabar ir talkininkas ūgtelėjo – dvylikametis sūnus Žilvinas jau padeda daug darbų nudirbti ir kol kas planuoja likti ūkininkauti. Pamelžti karves padeda samdoma melžėja.
Šešti metai primelžtą pieną ūkininkai tiekia AB „Žemaitijos pienui“. Gauna po 16,5 cento už kilogramą.
„Praėję metai buvo panašūs į ankstesnius. Nieko įspūdingo neįvyko. Lyginant su 2014 metais, didesnių nuostolių nepatyrėme, pieno pirkimo kainos nesikeitė. Gal šiemet padidės…“ – viliasi Danutė Venckienė.

Ūkininkas Kęstutis Andrijauskas patenkintas pernykščiu derliumi tikisi, kad žiemkenčiai sėkmingai peržiemos.

Tikisi gero žiemkenčių derliaus
Kęstutis Andrijauskas turi mišrų ūkį, tačiau labiau verčiasi augalininkyste. Jo ūkis yra Gardamo seniūnijoje, dirba apie 60 ha žemės. Rudenį nuėmė kviečių ir kvietrugių derlių ir pasėjo žieminių kviečių ir rapsų. Ūkininkas sakė, kad praėję 2015 metai nebuvo blogi. Jeigu ne užsitęsusi sausra, užderėjęs neprastas derlius būtų subrendęs dar didesnis. Tereikėjo truputį daugiau lietaus. „Supirkimo kainomis skųstis negaliu. Mes, kurie buvome sudarę išankstines sutartis, tikrai nepralošėme. Prasčiau pasisekė tiems, kurie išankstinių sutarčių neturėjo. Paaiškėjus, kad derlius bus neblogas, grūdų supirkimo kainos pradėjo mažėti. Nukentėjo ir tie, kurie neįstengė įvykdyti išankstinių sutarčių sąlygų“, – pasakojo K. Andrijauskas.
Šiuo metu jį džiugina žiemkenčių pasėliai. Anot K. Andrijausko, tai, kas dabar vyksta gamtoje, žiemkenčiams labai gerai. Jeigu dar iškris bent 5 cm sniego, bus visai puiku, – kaip patalu augalus užklos.
„Šiltas ruduo ir žiemos pradžia pakenkė tiems, kurie žieminius javus pasėjo anksti. O mes jau taikomės prie klimato pasikeitimo. Pradėjome vėliau sėti, parinkome tam tinkamesnes veisles“, – apie šylančio klimato anomalijas kalbėjo K. Andrijauskas.

Užrašė Vaidotas Vilkas