Kažkada buvęs didingas dviejų aukštų medinis namas, pažymėtas Laisvės g. 36 numeriu, Žemaičių Naumiestyje stovi prigludęs prie pat gatvės. Pastate gyvena 4 šeimos. Namo kieme buvę sandėliukai, vasarinė, garažas sudegė pirmadienio vakarą. Gaisras kilo po 22 val., numalšinti liepsnas pavyko tik pirmą nakties. Nedaug trūko ir 5 šeimos būtų likusios be pastogės.

Gaisro metu ir po jo pasijuto kaimynų sutelktumas.

Šusties atšlaitėje
Už gaisravietės šlaitu žemyn galima nusileisti prie Šusties. Kitame upelio krante styro nykstantys žydų maldos namai. Garbaus amžiaus naumiestiškė mokytoja Nijolė Šikšnienė pamena, kad jai mokantis Žemaičių Naumiesčio mokykloje žydų maldos namuose buvo kultūros namai, ten mokiniai ir sportuodavo. Dabar namas stovi lyg koks vaiduoklis.
Mokytoja N. Šikšnienė, kaip ir daugybė greta gyvenančių naumiestiškių, aną naktį atskubėjo į gaisrą. Ką reiškia gaisras, jai teko pačiai patirti prieš septynerius metus. „Žmogus gali daug pakelti…“ – tarsteli moteris.
Pirmadienį į bendrąjį pagalbos centrą buvo pranešta apie gaisrą Žemaičių Naumiesčio miestelyje – degė laisvės g. 36 namo kieme esantys mediniai pastatai. Pranešimas gautas 22.40 val. Į įvykio vietą išskubėjo priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos – keturi ekipažai. Pirmieji atvažiavo naumiestiškiai. Atvykusiems gaisrininkams buvo aišku, kad liepsnos iš degančio garažo ir kitų medinių pastatų gali persimesti ir į gyvenamąjį namą. Gerai, kad pirmadienio vakaras buvo ramus, be vėjo.

Liepsnos siautėjo kelias valandas.

Ruošėsi miegoti
Pirmoji savaitės diena baigėsi. Kaip ir daugelis, apie dešimtą vakaro miestelio gyventojai ruošėsi nakties poilsiui. Ne išimtis ir 4 šeimos, gyvenančios Laisvės g. 36 name. Po įtemptos darbo dienos statybose prie įjungto televizoriaus snaudė Darius Grauslys. Jo žmona Irena vidurdienį buvo išsiruošusi į Šilutės darbo biržą. Grįžusi skubiai gamino pietus šeimai, vėliau kibo į kitus namų ruošos darbus. Po jų, žinojo, kad poilsį ras žiūrėdama mėgiamą serialą „Juodos katės“.
Reklamos metu suskubdavo dar ką nors nuveikti. Pastebėjusi pilną atliekų kibirą su juo išskubėjo į lauką. Buvo kelios minutės po 21 valandos. Prie Šusties buvo ramu, svaigiai kvepėjo žydinčios obelys. Išskalavusi kibirą upelyje Irena sugrįžo, mat rūpėjo nepraleisti įtempto filmo siužeto.
Po filmo užmigusią netrukus prižadino triukšmas. Matė išbėgantį vyrą, vyriausiąjį sūnų Andrių. Kieme išvydusi liepsnas ir dūmus, moteris skubėjo rinkti rūbus, dokumentus – liepsnos nieko gero nežadėjo. Pusė vienuoliktos mediniai statiniai liepsnojo visu stiprumu, sproginėjo šiferis.

Berniukams labiausiai gaila ugnyje išsilydžiusio dviračio.

Iš patalo – su kibirais prie upelio
Darius Grauslys pašoko iš lovos pamatęs televizoriuje keistus šviesų atšvaitus. Suprato – gaisras! Bėgdamas į lauką pagriebė kibirus ir tiesiai prie Šusties. Paskui jį su kibirais išskubėjo vyriausias sūnus, aštuoniolikmetis Andrius. Bėgdamas skambino pagalbos numeriu 112. Kiek kartų bėgiojo nuo upelio prie ūkinio pastato, kieme stovinčio automobilio, gyvenamojo namo, sunku bebūtų suskaičiuoti. Kaistantį automobilį apliejo vandeniu ir nutempė į saugesnę vietą – kaimynų Girskių kiemą.
Drąsus devyniolikmetis
Gytis Girskis gyvena priešais Laisvės g. 36 namą. Pirmadienio vakarą buvo namuose, kai išgirdo mamos šauksmą: „Kaimynai dega!“ Dažnai žmonės streso apimti elgiasi ne taip, kaip derėtų, tačiau 19-metis jaunuolis nepasimetė, pirmoji mintis buvo jo slaugoma senolė ir jos sūnus, prieš pusantrų metų netekęs regėjimo. Prižiūrėti ir rūpintis senole Jadvyga Jefimova ir jos sūnumi Valerijumi jis ėmėsi šiemet, senolės vaikaitės Paulinos paprašytas.
Nuskubėjo pas savo globotinius ir su kaimynų pagalba senolę išnešė ant rankų, vėliau išvedė ir jos 63 metų sūnų Valerijų. Surinko svarbiausius dokumentus, senolės vaistus.
Oras buvo įkaitęs, mediniai pastatai degė atvira ugnimi, kaito gyvenamasis namas.
Gytis Girskis pasakoja, kad sekmadienio vakarą jis tvarkė vasarinę, kur riogsojo senas krėslas, sofa, buvo rūbų, kuriuos parnešė į namus ir išskalbė.
Ar kalta piktavalio ranka?
Naumiestiškiai svarsto, nuo ko galėjo kilti gaisras. Nė viename iš medinių sandėliukų nebuvo elektros. Nei sandėliukuose, nei aplinkui dieną nebūta jokios veiklos. Peršasi tik viena mintis – padegimas. Tokios galimybės neatmeta ir įvykį tirianti priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Naumiestiškiai sako, kad Šusties šlaitą jau seniai yra pamėgę kaimo girtuokliai. Būta jų ir aną dieną.
Malkas, ūkinius rakandus, statybines medžiagas sandėliukuose pasiglemžė ugnis. Ugnis aplaižė ir Onos Harnerienės sodelio obelis, daugiametes gėles, kėsinosi į šiltnamį. Gaisro metu pasigesta Onos Harnerienės sūnaus Povilo. Tik kitą rytą į kiemą sugrįžo gaisro išgąsdintas Onos katinas. Jis baugščiai landžiojo tarp nuodėgulių, nerasdamas sau vietos.
Garbaus amžiaus moteris sakė ne pirmą gaisrą išgyvenanti, šį tarsi širdis nujautusi… Nerimavo dėl negrįžtančio sūnaus. Į jos žodžius atsiliepia greta gaisravietės nusvilintais lapais šiurpiai šiurenantis senasis gluosnis. Matyt, jo amžius jau baigsis.

Vasilijus Golubovskis sandėliuko neturėjo, bet ir jis kremtasi dėl kaimynų prarasto turto.

Vasilijus Golubovskis neturėjo sandėliuko, tačiau ir jam neramu dėl ugnyje supleškėjusio kaimynų turto. Vyras kraipė galvą į sieną atremdamas dalgį ir kastuvą: „Kotai visai suanglėjo…“. „Čia mano smetoninis dalgis“, – šypteli Darius Grauslys, pridurdamas, kad vakar juo spėjo žolę nupjauti.
Kol kalbėjausi su namo kaimynais bei iš gretimų namų atskubėjusiais, mažasis Grauslių sūnus Darius su savo draugu dairėsi po gaisravietę. Dariukui labiausiai gaila gaisre sudegusio dviračio. Seniau pagaminto nors rėmai liko, o naujesnio ir tie ugnyje sutirpo, teliko grandinė.
Antradienį Laisvės g. 36 namo kaimynai iš nuodėgulių krūvos traukė dar tinkamas kūrenti lentas, jas pjaustė malkoms. Trečiadienį į talką atskubėjo seniūnijos siųsti trys darbininkai.
Ar gyventojai gaus kokią kompensaciją nuostoliams nuo gaisro padengti, paaiškės ištyrus gaisro aplinkybes ir pateikus nuosavybės teisę liudijančius dokumentus.

Laima PUTRIUVIENĖ