Lietuvoje gyventojų įsitraukimas į ligų prevencijos programas vis dar yra nepakankamas – nemaža visuomenės dalis vengia reguliariai tikrintis sveikatą. Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė pagrindines tokios elgsenos priežastis ir parodė, kas galėtų paskatinti žmones aktyviau rūpintis savo sveikata prevenciškai.

Onkologinių ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programos Lietuvoje yra plačiai prieinamos, tačiau jomis aktyviai naudojasi tik dalis gyventojų. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad reguliariai savo sveikatą pagal prevencines programas tikrinasi 36 proc. šalies gyventojų, dar tiek pat tai daro tik retkarčiais, o 13 proc. – apie šią galimybę žino, bet ja nepasinaudoja.

Net 37 proc. respondentų, nedalyvaujančių prevencijos programose, nors apie jas žinančių, taip pat besitikrinančiųjų tik retkarčiais, teigia nematantys poreikio „ieškoti ligų“, jei jaučiasi gerai. Dar 31 proc. nurodo laiko stoką, 20 proc. – motyvacijos ar paskatinimo trūkumą. Be to, 16 proc. gyventojų vengia tikrintis, nes bijo sulaukti neigiamų patikros rezultatų.

„Vis dar gajus požiūris, kad tikrintis verta tik pajutus simptomus, yra klaidingas – ankstyvosiose ligos stadijose žmogus dažniausiai nejaučia jokių požymių. Todėl labai svarbu neatidėlioti ir pasinaudoti galimybe pasitikrinti net ir jaučiantis gerai. Reguliari patikra leidžia ne tik sumažinti sudėtingo gydymo riziką, jei jo prireiks, bet ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę. Prevencija prasideda nuo atsakingo sprendimo rūpintis savo sveikata šiandien“, – sako Jurgita Grigarienė, VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja.

Vis dėlto tyrimas atskleidžia aiškius veiksnius, galinčius paskatinti didesnį gyventojų įsitraukimą. Didžiausią įtaką daro šeimos gydytojo rekomendacija ar priminimas – tai nurodė 57 proc. apklaustųjų, nedalyvaujančių programose bei dalyvaujančių jose nereguliariai. Taip pat svarbus asmeninis kvietimas pasitikrinti (41 proc.), artimųjų paskatinimas (18 proc.). Reikšmingu motyvu tampa ir artimųjų patirtys – liga (12 proc.) ar netektis dėl ligos (10 proc.).

„Šis tyrimas patvirtina, kad kalbant apie prevenciją, svarbiausias žmogus šalia paciento yra šeimos gydytojas. Būtent jo rekomendacija ar paprastas priminimas dažniausiai tampa tuo postūmiu, kuris paskatina žmones pasirūpinti savo sveikata. Nors įtakos turi ir kitos priemonės, šeimos gydytojo žodis išlieka patikimiausias ir veiksmingiausias. Tai rodo, kad stiprus, pasitikėjimu grįstas ryšys tarp gydytojo ir paciento yra viena svarbiausių sąlygų, skatinančių laiku tikrintis sveikatą ir dalyvauti prevencinėse programose“, – sako J. Grigarienė.

Gyventojai taip pat įvardijo sąlygas, kurios padėtų jaustis ramiau, atliekant profilaktinius tyrimus. Beveik pusė respondentų (48 proc.) pabrėžė aiškaus ir paprasto tyrimų bei galimų rezultatų paaiškinimo svarbą. 45 proc. teigia, kad juos ramina žinojimas apie ankstyvos diagnostikos naudą – galimybę išvengti ligos arba ją lengviau gydyti. Svarbūs ir praktiniai aspektai: trumpas tyrimų rezultatų laukimo laikas (31 proc.) bei medicinos personalo, ypač šeimos gydytojo ar jo komandos, palaikymas ir nuraminimas (24 proc.).

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių įgyvendinimo išlaidas kompensuoja ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Pagal šias programas privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali nustatytu dažnumu nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, taip pat dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Norėdami pasitikrinti gyventojai turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Kvietimo pasitikrinti žmonės gali sulaukti ir iš koordinacinio centro, kuris kviečia dalyvauti ligų prevencijos programose.

Daugiau apie visas fondo lėšomis finansuojamas prevencines programas bei dalyvavimą jose galima sužinoti ligonių kasos interneto svetainėje.

Ligonių kasos inf.