Lietuviai arbatpinigius moka grynaisiais, palieka nuo 2 iki 5 eurų

Kavinėse ir restoranuose didžioji dalis Lietuvos gyventojų arbatpinigius mieliau moka grynaisiais ir palieka nuo 2 iki 5 eurų, atskleidė mokėjimų technologijų bendrovės „Paynt“ inicijuota apklausa.

Arbatpinigių palieka, jei turi grynųjų

Beveik pusė tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad arbatpinigius moka tik tada, kai su savimi turi grynųjų. „Mūsų patirtis rodo, jog per pandemiją viešojo maitinimo kultūra labai pasikeitė. Arbatpinigiai tapo ne įprastu dalyku, o kiekvieno asmeniniu pasirinkimu“, – sako mokėjimų technologijų bendrovės „Paynt“ įkūrėjas ir valdybos narys Samas Cowley.

Restoranams ir kavinėms įrangą bei inovatyvius sprendimus tiekianti bendrovė kartu su tyrimų kompanija „Norstat“ rugsėjį atliko apklausą. Jos metu siekė išsiaiškinti, kokio dydžio arbatpinigius Lietuvos gyventojai dažniausiai palieka kavinėse ir restoranuose. Populiariausias atsakymas, kurį pasirinko 29 proc. apklaustųjų, buvo nuo 2 iki 5 eurų, neatsižvelgiant į bendrą užsakymo sumą. 23 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų nurodė paliekantys 10 proc. nuo bendros užsakymo sumos. 9 proc. teigė, kad arbatpinigių suma priklauso nuo to, kiek grynųjų pinigų turima su savimi.

Dosnesnės moterys

Pasak S. Cowley, svarbu užtikrinti arbatpinigių prieinamumą, kuris didina aptarnaujančio personalo motyvaciją geriau atlikti savo darbą bei stiprina darbuotojų lojalumą. „Arbatpinigių klausimas visada buvo aktualus – vieni laikosi visuotinai priimtų principų, kiti nutaria arbatpinigius įtraukti į bendrą sąskaitą, o treti įsitikinę, kad arbatpinigių mokėti išvis nereikėtų. Mūsų patirtis įvairiose šalyse rodo, kad šis klausimas aktualus ne tik Lietuvoje“, – sako S. Cowley.

Įdomu tai, kad moterys dažniau linkusios palikti nuo 2 iki 5 eurų arbatpinigių nei vyrai: tokią sumą teigė paliekančios 34 proc. moterų ir 24 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų. Tyrimas taip pat atskleidė, jog didžiosios dalies – 35 proc. – apklaustųjų, kurie linkę palikti 10 proc. nuo visos užsakymo sumos, mėnesinės pajamos siekia nuo 1251 iki 1500 eurų.

Arbatpinigius palieka tik tada, kai turi grynųjų

Tyrimo metu taip pat norėta išsiaiškinti, kas paskatintų kavinių ir restoranų lankytojus palikti papildomų pinigų aptarnaujančiam personalui. Didžioji dalis – net 45 proc. – apklaustųjų teigė, kad arbatpinigius palieka tik tada, jeigu su savimi turi pakankamai grynųjų pinigų. Apklausa atskleidė, jog Lietuvos gyventojai taip pat pageidautų, jog arbatpinigiai būtų įtraukti į sąskaitą, kurią galima apmokėti kortele. Tokį atsakymą pasirinko 19 proc. respondentų.

Kavinėse ir restoranuose šiandien populiarėja naujos technologijos, palengvinančios arbatpinigių palikimo procesą. Vis tiek specializuoti arbatpinigių politikos sprendimai, pvz., mobiliosios programėlės ar QR kodai, pasirenkami gerokai rečiau. Įdomu tai, jog visų amžiaus grupių žmonės išreiškė pageidavimą palikti arbatpinigių tik tada, kai su savimi turi grynųjų pinigų.

„Kavinių ir restoranų savininkai turėtų suprasti, kad paįvairinus arbatpinigių politikos galimybes, darbuotojai gaus daugiau ir atitinkamai bus labiau motyvuoti geriau atlikti savo darbą, nes žinos, jog jų pastangos bus tinkamai įvertintos“, – teigia S. Cowley.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką būtina žinoti lietuviams prieš planuojant vasaros keliones po Europą?

į keliones

Į kelionę automobiliu vasarą išsiruošę vairuotojai paprastai domisi lankytinų šalių greičio ribojimais, kelių mokesčiais ar stovėjimo vietų kainomis, tačiau retas susimąsto apie skirtingą vairavimo etiketą… Skirtingų šalių vairuotojai dažnai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis, kurios naudojamos perspėti apie pavojų, padėkoti, atsiprašyti ar pareikšti pirmumą kelyje. Nors dauguma šių taisyklių gali atrodyti universalios, jų reikšmė skirtingose šalyse – nevienoda. IT duomenų bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog 47 proc. vairuotojų mano, kad vietinės vairavimo kultūros nesupratimas gali sukelti pavojingų situacijų kelyje, o dar

Svajojate apie lauko virtuvę? Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti

lauko virtuvė

Lauko virtuvė vis dažniau tampa natūralia namų tąsa – joje ne tik gaminama ir valgoma, bet ir leidžiamas laikas su artimaisiais. Tokiai erdvei sukurti nebūtinos didelės investicijos ar sudėtingi remonto darbai. Tinkamai išnaudojus turimą lauko erdvę ir pasirinkus praktiškus sprendimus, lauko virtuvę galima įsirengti tiek erdviame kieme, tik mažesnėje terasoje. Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti ją planuoti ir į ką atkreipti dėmesį, kad gaminti lauke būtų patogu net ir nedidėlėje erdvėje, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Lauko virtuvė nebūtinai turi

Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas

greitis

Vasara daugeliui vairuotojų reiškia daugiau ir ilgesnių kelionių automobiliu – keliaujama po Lietuvą, vykstama ilsėtis, lankomi gamtos objektai, renginiai. Visgi vasaros metas daliai vairuotojų užaugina sparnus, nes daugiau nei trečdalis jų pripažįsta, kad šiltuoju metų sezonu yra linkę viršyti leistiną greitį. Dažnai manoma, kad važiuodami greičiau laimime laiko, tačiau pasirodo – tai tik iliuzija. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 35 proc. vairuojančių šalies gyventojų šiltuoju metų sezonu dažnai viršija greitį. Ketvirtadalis apklaustų vairuotojų (23 proc.) nurodo dažnai

Liepą Šilutės rajone – 32 naujagimiai ir 44 santuokos

Šilutės r. savivaldybė paskelbė, jog per septynis šių metų mėnesius savivaldybėje užregistruota 143 naujagimiai, 359 mirtys, 122 santuokos ir 89 ištuokos. Liepą šiuos skaičius padidino 32 naujagimiai: 22 berniukai ir 10 mergaičių, 8 naujagimių sulaukta Šilutėje, 17 – kaimiškose seniūnijose, 7 – užsienyje. Populiarūs vardai buvo Herkus, Jonas, reti – Nikodemas, Demjanas, Leila. Liepą mirė 46 rajono gyventojai, tai mažiausias mirčių skaičius iš visų šių metų mėnesių. Mirė 24 vyrai, 22 moterys, 19 buvo Šilutės miesto gyventojai, 26 – kaimiškųjų

Taip pat skaitykite