Lietuviai arbatpinigius moka grynaisiais, palieka nuo 2 iki 5 eurų

Kavinėse ir restoranuose didžioji dalis Lietuvos gyventojų arbatpinigius mieliau moka grynaisiais ir palieka nuo 2 iki 5 eurų, atskleidė mokėjimų technologijų bendrovės „Paynt“ inicijuota apklausa.

Arbatpinigių palieka, jei turi grynųjų

Beveik pusė tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad arbatpinigius moka tik tada, kai su savimi turi grynųjų. „Mūsų patirtis rodo, jog per pandemiją viešojo maitinimo kultūra labai pasikeitė. Arbatpinigiai tapo ne įprastu dalyku, o kiekvieno asmeniniu pasirinkimu“, – sako mokėjimų technologijų bendrovės „Paynt“ įkūrėjas ir valdybos narys Samas Cowley.

Restoranams ir kavinėms įrangą bei inovatyvius sprendimus tiekianti bendrovė kartu su tyrimų kompanija „Norstat“ rugsėjį atliko apklausą. Jos metu siekė išsiaiškinti, kokio dydžio arbatpinigius Lietuvos gyventojai dažniausiai palieka kavinėse ir restoranuose. Populiariausias atsakymas, kurį pasirinko 29 proc. apklaustųjų, buvo nuo 2 iki 5 eurų, neatsižvelgiant į bendrą užsakymo sumą. 23 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų nurodė paliekantys 10 proc. nuo bendros užsakymo sumos. 9 proc. teigė, kad arbatpinigių suma priklauso nuo to, kiek grynųjų pinigų turima su savimi.

Dosnesnės moterys

Pasak S. Cowley, svarbu užtikrinti arbatpinigių prieinamumą, kuris didina aptarnaujančio personalo motyvaciją geriau atlikti savo darbą bei stiprina darbuotojų lojalumą. „Arbatpinigių klausimas visada buvo aktualus – vieni laikosi visuotinai priimtų principų, kiti nutaria arbatpinigius įtraukti į bendrą sąskaitą, o treti įsitikinę, kad arbatpinigių mokėti išvis nereikėtų. Mūsų patirtis įvairiose šalyse rodo, kad šis klausimas aktualus ne tik Lietuvoje“, – sako S. Cowley.

Įdomu tai, kad moterys dažniau linkusios palikti nuo 2 iki 5 eurų arbatpinigių nei vyrai: tokią sumą teigė paliekančios 34 proc. moterų ir 24 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų. Tyrimas taip pat atskleidė, jog didžiosios dalies – 35 proc. – apklaustųjų, kurie linkę palikti 10 proc. nuo visos užsakymo sumos, mėnesinės pajamos siekia nuo 1251 iki 1500 eurų.

Arbatpinigius palieka tik tada, kai turi grynųjų

Tyrimo metu taip pat norėta išsiaiškinti, kas paskatintų kavinių ir restoranų lankytojus palikti papildomų pinigų aptarnaujančiam personalui. Didžioji dalis – net 45 proc. – apklaustųjų teigė, kad arbatpinigius palieka tik tada, jeigu su savimi turi pakankamai grynųjų pinigų. Apklausa atskleidė, jog Lietuvos gyventojai taip pat pageidautų, jog arbatpinigiai būtų įtraukti į sąskaitą, kurią galima apmokėti kortele. Tokį atsakymą pasirinko 19 proc. respondentų.

Kavinėse ir restoranuose šiandien populiarėja naujos technologijos, palengvinančios arbatpinigių palikimo procesą. Vis tiek specializuoti arbatpinigių politikos sprendimai, pvz., mobiliosios programėlės ar QR kodai, pasirenkami gerokai rečiau. Įdomu tai, jog visų amžiaus grupių žmonės išreiškė pageidavimą palikti arbatpinigių tik tada, kai su savimi turi grynųjų pinigų.

„Kavinių ir restoranų savininkai turėtų suprasti, kad paįvairinus arbatpinigių politikos galimybes, darbuotojai gaus daugiau ir atitinkamai bus labiau motyvuoti geriau atlikti savo darbą, nes žinos, jog jų pastangos bus tinkamai įvertintos“, – teigia S. Cowley.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kibernetinis saugumas: kaip atpažinti programišius ir apsaugoti savo nuosavybę?

saugumas

Visame pasaulyje spalį minimo kibernetinio saugumo mėnesio proga, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) specialistai atkreipia gyventojų dėmesį į keletą šiuo metu populiarių programišių taktikų ir ragina gyventojus būti budriais. Skambina pažįstamas telefono numeris? Tai dar nieko nereiškia Dalis gyventojų vasaros pabaigoje jau galėjo susidurti su „Google“ darbuotojais apsimetančiais sukčiais. Jie dažniausiai skambino iš lietuviško numerio, kalbėjo rusiškai ir, įvairiais būdais gąsdindami bei skubindami, bandė išvilioti gyventojų asmeninius duomenis. Tam, kad skambutis nesukeltų įtarimo, programišiai naudoja mobiliojo numerio klastojimo (angl. „spoofing“)

Kaip pritaikyti minimalistinį kiemo dizainą lietuviškam klimatui?

Minimalistinis stilius vis labiau populiarėja ne tik interjero, bet ir kiemo dizaino srityje. Šis stilius žavi savo paprastumu, švarumu, tvarka bei funkcionalumu. Tačiau Lietuvoje, kur klimatas yra permainingas, o sezonų kaita kelia specifinius reikalavimus, kuriant minimalistinį kiemą, reikia atsižvelgti į tam tikras sąlygas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip minimalistinis kiemo aplinkos dizainas gali būti pritaikytas lietuviškam klimatui, kad jis būtų ne tik estetiškas, bet ir praktiškas visais metų laikais. Kas yra minimalistinis kiemo dizainas? Minimalistinis stilius pasižymi paprastumu ir aiškumu, vengiant

Metaliniai laiptai: nuo idėjos aptarimo iki montavimo proceso

Metaliniai laiptai – konstrukcinis elementas, įvairios paskirties patalpose (gyvenamieji namai, biurai, komerciniai ir pramoniniai pastatai ir kita) atliekantys ne tik tiesioginę savo funkciją (tai yra užtikrinantys saugų, patogų užlipimą ir nulipimą), bet ir suteikiantis joms estetiškumo. O įgyvendinus tinkamą dizaino idėją – ir išskirtinumo.   Nepriklausomai nuo to, kaip atrodo ir prie kokio patalpos interjero ar eksterjero yra derinami laiptai, procesas  nuo pastarųjų idėjos iki montavimo – ilgas, sudėtingas, reikalaujantis tiek kūrybiškumo, tiek techninių įgūdžių – savybių, kurias, savaime suprantama, turi

Darbas Norvegijoje nemokantiems kalbos: kodėl verta bendrauti su įdarbinimo agentūromis?

Užsienio kalbų mokėjimas atveria įvairias profesines galimybes net ir gyvenant Lietuvoje, kurioje, atrodytų, turėtų pakakti ir gimtosios kalbos žinių. Tad anglų kalba ar vietinė tos šalies, į kurią vykstama, kalba – neabejotinai svarbus privalumas, kalbant apie darbą užsienyje. Žinoma, toli gražu ne kiekvienas žmogus, dėl įvairių aplinkybių, gali pasigirti mokantis vieną ar kitą kalbą. Atrodytų, jog tokioje situacijoje užsienio darbo rinkos durys yra užvertos arba gauti darbo vietą prilygsta loterijai. Tiesa, tarpininkavimo įdarbinant paslaugas teikiančios įmonės, žinančios realią situaciją, svetur darbo ieškančius,

Taip pat skaitykite