Tyliosios muzikos koncertas

Saulėtas, bet šaltas vakaras masino vykti į Švėkšną, kur, anot pačių švėkšniškių, vyksta tokie dalykai, kurių nebūna niekur kitur… Šįkart ant tvenkinio kranto vyko „Tyliosios muzikos“ koncertas.
Poezijos ir muzikos gerbėjai rinkosi prie Kalės tvenkinio, o kitoje gatvės pusėje, „Viesulo“ kavinėje puotavo vestuvininkai, fotografavosi prie parko teritorijoje esančio kito tvenkinio, iš kurio salos žvelgia medžioklės deivė Diana.
Tiesa, parke yra dar vienas tvenkinys – abu jie užtvenkti ant Šalnos, kuri įteka į Švėkšnalę, senovėje vadintą Švėkšna. Istoriniai šaltiniai teigia, kad Kalės tvenkinys radosi XVII a., kai Švėkšnalės intakas Šalna buvo užtvenkta užu kelio į Švėkšną nuo Vilkėno pusės. Pasak švėkšniškės Violetos Astrauskienės, tvenkinys buvęs pavadintas Kalės vardu, mat jame, manoma, nuskendo mylima grafienės kalytė.
Netradiciniam vakarui buvo parengta netradicinė fotografijų paroda. Prie tvenkinio ant medžių pakabintas fotografijas plaikstė vėjas. Nuotraukų autoriai – Švėkšnos fotografai Danutė Gailiūnienė, Vytautas Marcinkevičius ir Stasys Rauktys, įamžinę tvenkinio savastį įvairiais metų laikais. Fotografijos priminė, kaip Kalės tvenkinys atrodė anksčiau, kai čia plaukiodavo gulbės. Kasmet prastėjanti Kalės tvenkinio ekologinė būklė kelia nerimą.
Greta tvenkinio gyvenantis Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos technologijų mokytojas Vaidotas Didžiūnas jau trečią kartą surengė „Tyliosios muzikos“ vakarą ant tvenkinio kranto.
Išmaniai tvarkoma Didžiūnų sodyba vienu galu remiasi į Kalės tvenkinį. V. Didžiūno padarytas lieptas po senuoju gluosniu ir šįkart tapo scena muzikantams. Į tvenkinio vidurį atplukdytas Švėkšnos „Saulės“ gimnazistų iš šiaudų surištas baltiškas Saulės simbolis kvietė klausytis gamtos ir muzikos dermės.
„Tyliosios muzikos“ vakaro klausytojai įsitaisė ant atsineštų kėdžių ar tiesiog ant žolės saulės nutviekstame tvenkinio krante. Muzika sklido iš ano tvenkinio kranto. Muzikinius kūrinius saksofonu atliko Šilutės meno mokyklos saksofonininkai Justina Pleikytė ir Jovaras Damanskis, jiems pritarė fortepijono mokytoja Žydrė Adomaitienė, skambėjo mokyklos akordeonininkų ansamblio (mokytoja Loreta Kabanova) melodijos, vokalistės Vygailės Vilčiauskaitės bei jos mamos Sonatos ir mokytojos Dalios Merkuševos iš Žemaičių Naumiesčio atliekamos dainos.
Savo kūrybos eiles skaitė švėkšniškės Danguolė Jančauskienė ir Violeta Astrauskienė. Štai pastarosios eilėraštis „Gimimas“:

Saksofono garsai skriejo į kitą Kalės tvenkinio krantą.

Tylumos ir
tamsos karalienė
laiko apglėbusi Žemę…
Ateinu, ateinu
aš iš ten,–
iš tamsos, iš didelės paslapties,
išnirsiu mažutėle
paslaptim…
Prašau, tik nusišypsok
man akimis, kad tamsa ir
tyla trumpam
tarp mūsų
ištirptų…

Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė, žavėdamasi koncertu netradicinėje erdvėje, renginio organizatoriams ir dalyviams teikė padėkos raštus ir gėlių žiedus.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis po koncerto tarstelėjo, kad sutvarkius tvenkinį ant vandens gal laiveliuose galėtų vykti ir daugiau muzikinių renginių, tačiau Kalės tvenkinys priklauso grafų Pliaterių dvarui. Dvaro reikalais rūpinosi šviesios atminties Donatas Lapienis. Garbaus amžiaus grafienė Felicija Laimė Broel Pliaterienė senokai čia bebuvo.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite