Liucijos ir Alfonso Stancikų šeima apsigyveno Tūmeliuose (Žemaičių Naumiesčio sen.), kai kaimas dūzgė lyg bičių avilys. Visi Tūmelių kaimo gyventojai turėjo darbą, po darbo triūsė savo namų ūkiuose. Kaimas prieš dešimt metų pritilo, be Liucijos su vyru ir dar kelių kaimynų, čia nieko nebeliko…

Liucijos namai išpuošti jos rankdarbiais.

Kas išsikėlė, kas svetur rado laimę. Ir Stancikų namuose karaliauja ramybė. Liucija dažniausiai su rankdarbiu rankose būna namuose, Alfonsas – laukuose, prie gyvulių. Namai atgyja tik vaikams su vaikaičiais susirinkus. Šių metų pradžioje namai ūžė nuo susirinkusių pasveikinti Liucijos garbingo jubiliejaus proga.
Liucija – karo meto vaikas. Tėvų namai tebuvo mažytis kambarys ir virtuvė, o žmonių tilpo neįtikėtinai gausiai. Liucijos mama Agnietė pagimdė net 14 vaikų, ne visi išgyveno. Liucija augo tarp 12 brolių ir sesių. Tiek daug vaikų pagimdžiusi Liucijos mama anksti iškeliavo Anapilin. Liucija buvo viena iš jaunesniųjų. Pamena, kad tėvų namuose buvo audimo staklės, verpimo ratelis. Prie jų darbavosi, mamai talkino vyresnės Liucijos seserys, o ji mieliau megzdavo – jau eidama į pirmą klasę mokėjo megzti.
Liucijos tėvai visus sulaukusius mokyklinio amžiaus vaikus nuveždavo pas mamos brolį mokytoją. Ir Liucija ten buvo išvežta. Pamena turėjusi medines klumpeles, jomis kaukšėdama ilgu koridoriumi į klasę patekdavo tiesiai iš dėdės namų. Liucijai teko ir mokytis, ir dėdės vaikus prižiūrėti. Žiemą per atostogas grįždavo į tėvų namus. „Susodindavo į roges, o kad nesušaltume liepdavo pabėgėti, vytis roges“, – pasakoja Liucija.

Šią spalvingą gyvatę iš saldainių popieriukų suvėrė Liucija Stancikienė.

Septynias klases baigė Ramučiuose. Liko gyventi pas seserį, jai, penkiolikmetei, buvo patikėta prižiūrėti sesers vaikus. Gal todėl ir dabar maži vaikai prie jos mielai eina. Ir kaip neis – Liucijos rankomis padarytos spalvingos popierinės gyvatukės ypač vilioja mažuosius. Nors ir išleidusios smailius geluonis, Liucijos gyvatės nieko pikta nedaro, jomis galima žaisti ar papuošti namų aplinką. Spalvingos gyvatės – ilgos ir riebios, suvertos iš tūkstančių saldainių popieriukų. Ne, Liucija, nėra saldainių maniakė. Saldainių popieriukų jai parūpina anūkėliai. Saldainius išvynioję popieriukus deda į krepšelį – bus močiutei darbelio.
Paklausta, per kiek laiko suveria gyvatę, Liucija atvirauja, kad negalinti ilgai be darbo būti, rankos, pirštai taip ir ieško ko nusitverti…
Daugiau laiko prireikė gyvatei, kurios ilgis net du su puse metro. Kiek užtruko, Liucija neskaičiuoja. Jai labiau rūpi, kad sveikata būtų geresnė. Liucijos namai išpuošti jos rankomis nertomis lovatiesėmis, pagalvėlėmis. Savo rankdarbiais ji pamalonina ir artimuosius. Spalvinga gyvatėlė puošia ir Žemaičių Naumiesčio seniūnijos socialinio darbo organizatorės Almos Pupšienės darbo kabinetą.

Laima PUTRIUVIENĖ