Trys medaliai iš Šiaulių

Šiaulių lengvosios atletikos manieže įvyko Lietuvos vaikų (gimusių 2001m. g. ir jaunesnių)  lengvosios atletikos „Olimpinių vilčių“ taurės varžybos rajonų grupėje.

 

Iš kairės: V. Endrulis, B. Kalvaitytė, J. Rudytė, E. Saudargaitė, J. Baciūtė, J. Budrikas.  Linos Leikuvienės nuotr.

Iš kairės: V. Endrulis, B. Kalvaitytė, J. Rudytė, E. Saudargaitė, J. Baciūtė, J. Budrikas.
Linos Leikuvienės nuotr.

Jaunieji lengvaatlečiai varžėsi net 6 valandas, mat buvo labai daug dalyvių, kai kuriose rungtyse net per 80. Varžytis teko rimtai nusiteikus, o laimėti prizinę vietą ir medalį nebuvo lengva. Šilutės rajono atstovai iškovojo tris medalius ir 4 diplomus, kuriais buvo apdovanoti dalyviai, užėmę 4-5-6 vietas.

Varžybų nugalėtoja tapo trenerės L. Leikuvienės auklėtinė  iš Traksėdžių Jurgita Rudytė, 3 kg rutulį nustūmusi 10,28 m (asmeninis rekordas). Ji 60 m bėgimo distancijoje užėmė 5-6 vietą (8,64 s.). Berniukų grupėje sidabro medalį laimėjo Valdas Endrulis – daugiau nei metru pagerinęs savo asmeninį rezultatą – 12,24 m. J. Matviekas nustūmė 10,62 m ir buvo devintas.

Bronzos medalį 60m barjeriniame bėgime laimėjo dar viena L.Leikuvienės auklėtinė Emilija Saudargaitė, įveikusi distanciją per 10,62 sek.B. Kalvaitytė šį atstumą atbėgo  septinta (11,02 s.). Ši trenerio Stasio Oželio auklėtinė nušoko į tolį 4,43 m (4 vieta) tik 2 cm pralaimėjo bronzos medalį iškovojusiai varžovei.Bėgamt 1000m J.Budrikas finišavo ketvirtas (3.12,56 min), o J. Baciūtė – penkta (3.28,89 min./.

Puikiai nuotolį bėgo penktokė G.Bartkutė /3.36,37min.- 9 vieta). 60m b/b M.Lidžius finišavo septintas (10,20 sek.), tarp šuolininkų į aukštį V.Endrulis liko devintas, J. Matviekas-dešimtas.

Vaikai iš varžybų grįžo nors ir pavargę, bet su gera nuotaika – daug apdovanojimų, daug asmeninių laimėjimų, daug naujos varžybų patirties.

Medardas Urmulevičius

Šilutės sporto mokyklos treneris

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite