Traumatologas įspėja: jei oras lietingas, neleiskite vaikams važinėti paspirtuku

Vaikams sugrįžus į mokyklas, ligoninių priimamieji ima pildytis mažaisiais pacientais. Pasak gydytojo traumatologo Tomo Indriulionio, dažniausiai pasitaikančios traumos: rankų ir kojų lūžiai, išnirimai bei galvos sumušimai. Anot jo, traumų priežastys gali būti netikėtos – nuo įvairiausių sumušimų būrelių ar sporto treniruočių metų iki slystelėjimų ant šlapio šaligatvio važiuojant paspirtuku.

Vengti kelionių paspirtukais

Gydytojas T. Indriulionis pabrėžia, kad viena iš dažniausių rudens traumų priežasčių – paspirtukai. Rudenį dėl šlapio asfalto, nukritusių lapų ir prastėjančio matomumo jie tampa kur kas pavojingesni nei esant sausam orui.

„Kai kelias drėgnas, paspirtuko padangos slysta, o stabdymo kelias pailgėja net kelis kartus. Kritimai dažniausiai baigiasi riešo ar dilbio lūžiais, kartais – net galvos traumomis. Tad raginu tėvus paaiškinti vaikams, kad šlapiu ar lietingu oru paspirtuku ar riedlente geriau nevažiuoti, o jei vis dėlto važiuojama – dėvėti šalmą, atšvaitus ir kaip įmanoma vengti slidžių paviršių“, – teigia gydytojas traumatologas.

Medikas pastebi, kad traumos dažnai įvyksta ir mokyklų teritorijose.

„Pamokų pertraukos, kūno kultūros pamokos, žaidimai lauke – vaikai gali susižeisti visur, todėl tėvams patarčiau atkreipti dėmesį, ar vaiko sportinė avalynė tinkama, ar padas neslysta, o sportui skirti drabužiai nevaržo judesių”, – pataria jis.

Draudimo bendrovės „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialo rizikos vertinimo ir draudimo produktų departamento vadovas Andrius Dambrauskas teigia, kad kiekvieną rudenį fiksuojamas padidėjęs vaikų nelaimingų atsitikimų skaičius. „Net ir atsargiausi tėvai negali visiškai apsaugoti savo vaikų nuo nelaimingų atsitikimų, todėl verta iš anksto pagalvoti, kaip pasiruošti tokioms situacijoms. Finansinis saugumas ypač svarbus, nes draudimas padengia ne tik gydymo išlaidas, bet ir laiką, praleistą ligoninėje“, – sako A. Dambrauskas.

Jeigu abejojate, geriau atvykti pas gydytoją

Gydytojas traumatologas pataria tėvams, išvykstant su vaikais, turėti pirmosios pagalbos rinkinį ir prieš kelionę pasitikrinti, ar draudimas apima vaikų traumas užsienyje.

Jei trauma vis dėlto įvyksta, svarbu, kad vaikas nejudintų sužeistos vietos. Taip pat ant sumuštos vietos kuo greičiau svarbu uždėti ledo, kad sumažėtų tinimas, ir atidžiai stebėti simptomus. Jei vaikas negali judinti galūnės, matoma deformacija arba atsiranda stiprus skausmas ar tinimas, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Po galvos traumos reikalingas ypatingas dėmesys: jei vaikas jaučiasi mieguistas, vemia arba skundžiasi galvos skausmu, būtina skubi apžiūra.

„Geriausia taisyklė – jei abejojate, geriau atvykti pas gydytoją. Dažnai tėvai laukia, kol skausmas praeis, bet per tą laiką trauma gali tapti rimtesnė. Vaikų aktyvumo mes nesustabdysime – ir neturėtume. Bet galime padėti jiems elgtis saugiau. Sąmoningas tėvų požiūris – geriausia prevencija“, – sako T. Indriulionis.

Pranešimą parengė agentūra „Publicum“

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite