Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai.

Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją?

vaistininkė„Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta. Dažnas pasakoja, kad net vasarą miega su vilnonėmis kojinėmis, nes pėdos visada šaltos“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė.

Šiuos pojūčius dažnai lydi silpnumas rankose ar kojose, nugaros, sprando ar juosmens skausmai, raumenų mėšlungis, nuolatinis nuovargis. Tirpimas naktį kartais būna toks stiprus, kad net pažadina iš miego.

Pasak vaistininkės, kartais tirpimas gali atsirasti ir dėl visiškai paprastų priežasčių – ilgo sėdėjimo, darbo prie kompiuterio, miego nepatogioje padėtyje, šalto oro ar laikino nuovargio.

Tokiais atvejais pakanka pakeisti padėtį, pajudėti ar sušilti, o simptomai praeina savaime“, – akcentuoja ji.

Pacientę ištiko insultas

Vaistininkė prisimena situaciją, kai į vaistinę užsuko nuolatinė klientė – senjorė, kurią jau pažinojo ne vienerius metus.

„Tą dieną mūsų nuolatinė pacientė atrodė kitaip – sunkiai orientavosi, kalbėdama užsikirsdavo. Matėme, kad ji pasimetusi, ieškojo raktų, atrodė sutrikusi. Iškvietėme greitąją. Vakare atėjusi jos dukra dėkojo – paaiškėjo, kad moteriai prasidėjo insultas. Gydytojai spėjo sureaguoti laiku“, – pasakoja Lina Stočkutė-Plytnikė.

Trumpalaikis ar pavojingas?

Vaistininkė išskiria keturias pagrindines priežastis, dėl kurių gali tirpti galūnės.

Pirmiausia – vitaminų ir mineralų trūkumas. Tokiu atveju pacientai dažniausiai jaučia simetrišką tirpimą abiejose rankose ar kojose, dažniau pėdose. Simptomai atsiranda lėtai, kartojasi, būna lydimi greitesnio nuovargio ar mėšlungio. Dažniausiai jie sumažėja arba visai išnyksta pradėjus vartoti B grupės vitaminus ir magnio preparatus.

Antroji priežastis – nervo užspaudimas ar stuburo problemos. Šiuo atveju tirpimas dažniausiai pasireiškia tik vienoje kūno pusėje, sustiprėja naktimis ar po darbo, jį lydi skausmas sprande, petyje ar nugaroje. Dažnai girdime, kad tirpimas tarsi eina nuo kaklo į ranką. Tokiose situacijose vien papildų gali nepakakti – reikalinga ir gydytojo arba fizioterapeuto pagalba“, – aiškina L. Stočkutė-Plytnikė.

Trečioji – kraujotakos sutrikimai. Jie dažniausiai pasireiškia nuolatiniu šąlančių rankų ar kojų pojūčiu, nutirpimu šaltyje, pabalusiais pirštais, ypač šaltuoju metų laiku. Sušilus tirpimas sumažėja, o skausmas paprastai nejaučiamas.

Ketvirtoji priežastis – stresas ir nerimas. Šiuo atveju dilgčiojimas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, nebūtinai toje pačioje. Simptomai nepastovūs, dažnai sustiprėja įtampos metu. Tyrimų rezultatai dažnai geri, tačiau pojūčiai išlieka ir vargina.

„Jei tirpimas staigus, jaučiamas tik vienoje kūno pusėje, pasireiškia kalbos sutrikimas ar veido asimetrija – tai gali būti insulto požymis. Taip pat pavojinga, jei žmogus po traumos jaučia tirpimą. Tokiais atvejais būtina skubiai kviesti greitąją“, – pabrėžia vaistininkė.

Pasak jos, susirūpinti reikėtų ir tuomet, jei tirpimas kartojasi dažnai, trunka ilgiau nei dešimt ar penkiolika minučių, atsiranda naktimis, visada jaučiamas toje pačioje vietoje arba jį lydi skausmas, deginimas ar intensyvus dilgčiojimas. Tokie simptomai gali rodyti nervo užspaudimą, laikysenos ar stuburo problemas.

Kas gali padėti?

Pasak vaistininkės, nervų sistemai ypač svarbūs keli vitaminai ir mineralai. Vienas svarbiausių – vitaminas B1, padedantis perduoti nervinius impulsus. Jo trūkumas gali sukelti tirpimą, deginimo pojūtį ar silpnumą. B6, arba piridoksinas, reikalingas nervinių mediatorių gamybai – jo trūkumas pasireiškia dilgčiojimu, nervingumu. Vis dėlto svarbu žinoti, kad ilgai vartojant dideles B6 dozes gali išsivystyti neuropatija.

B12, arba ciankobalaminas, būtinas nervų apsauginiam dangalui – mielinui – palaikyti. Kai šio vitamino trūksta, dažnai juntamas simetriškas pėdų ar plaštakų tirpimas, sutrinka pusiausvyra. Dažniausiai B12 trūksta vyresniems nei 75 metų žmonėms, vegetarams, veganams ir tiems, kurie ilgai vartoja skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus.

„Svarbus ir vitaminas D, kuris susijęs su skausmo bei nuovargio jutimu. Nors rečiau, bet tirpimą gali lemti ir vitamino E trūkumas – šis antioksidantas apsaugo nervines ląsteles nuo pažaidos, o jo stoka pasireiškia koordinacijos ar jutimo sutrikimais“, – pažymi L. Stočkutė-Plytnikė.

Iš mineralų pirmiausia minimas magnis – „raminantis“ elementas, padedantis mažinti nervinę įtampą, mėšlungį ir gerinti miegą. Kalis svarbus nervinių impulsų perdavimui bei normaliai raumenų veiklai, o jo trūkumas gali sukelti sunkumo jausmą galūnėse ir raumenų silpnumą. Kalcis dalyvauja nervų ir raumenų signalų perdavime – kai jo stinga, gali atsirasti pirštų dilgčiojimas ar spazmai. Geležis reikalinga deguonies tiekimui nervams, tad jos trūkumas dažnai pasireiškia silpnumu, šalimo ar tirpimo pojūčiais, neretai kartu su mėšlungiu.

„Jei žmogus jaučia tirpimą ir dilgčiojimą – dažniausiai trūksta B grupės vitaminų. Jei jaučiamas ir mėšlungis – greičiausiai stinga magnio. Nuolatinis nuovargis bei keisti pojūčiai žiemą dažnai rodo vitamino D trūkumą. O jei galūnės šąla ir silpsta raumenys – verta pasitikrinti dėl galimos geležies stokos“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Ji priduria, kad nors vitaminai ir mineralai gali palengvinti simptomus, juos būtina vartoti atsakingai – net natūralūs papildai gali netikti, todėl svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešoji biblioteka pelnė garbingą apdovanojimą

2026 m. kovo 11-ąją, Pagėgių savivaldybės Kultūros centre vykusio iškilmingo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo metu, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka pagerbta Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus įsteigtu apdovanojimu – atminimo ženklu „Bendruomenės gerovės kūrėjas“ ir padėka. Šis svarus įvertinimas įstaigai skirtas už prasmingas iniciatyvas ir reikšmingus nuopelnus Pagėgių krašto kultūrinio identiteto stiprinimui: už 2025 m. aktyviai plėtotas įtraukiąsias kultūrines ir šviečiamąsias veiklas bei nūdienos iššūkius ir aktualijas atliepiančias profesionalias, visiems prieinamas viešąsias paslaugas skirtingų socialinių ir amžiaus grupių lankytojams;

Ar telefonas gali pakeisti kino kamerą?

Ar išmanusis telefonas gali mesti iššūkį profesionalioms kino kameroms? Režisierius Emilijus Vėlyvis kartu su prodiuseriu Gediminu Juodeika nusprendė tai patikrinti praktiškai. Kuriamas lietuviškas serialas nuguls šalies istorijoje kaip pirmasis, filmuojamas tik išmaniaisiais telefonais – „Samsung Galaxy S25 Ultra“ ir visai neseniai pristatytais „Galaxy S26 Ultra“, – kurių Lietuvos parduotuvėse galima rasti jau nuo kovo 11 d. Įsivaizduokite – virtuvės orkaitėje lėtai kepa viščiukas, o už stiklo vyksta aktorių dialogas. Kamera šią sceną fiksuoja ne iš įprasto kampo, o iš orkaitės

Kasdien po 5 klausimus ir šansas laimėti 10 tūkst. eurų – startuoja „Didysis NORFOS žaidimas“ 

norfa

Praneša ELTA Ar mėgstate iššūkius ir azartą? Mažmeninės prekybos tinklas „Norfa“ kartu su naujienų portalu „Delfi“ pristato „Didįjį NORFOS žaidimą“. Tai konkursas, kuriame kiekvieną dieną galėsite pasitikrinti savo žinias, rinkti taškus ir pretenduoti į piniginius prizus.  Dalyvaukite jau dabar! Žaidimas startuoja 2026 m. kovo 9 d. ir tęsis iki birželio 9 d. (imtinai) specialiame polapyje http://www.norfazaidimas.lt. Dalyvauti gali visi 18 metų sulaukę fiziniai asmenys, turintys galiojančią „Norfos“ lojalumo kortelę. Norint pretenduoti į prizus, būtina užsiregistruoti, nurodyti lojalumo kortelės numerį bei

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Taip pat skaitykite