Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai.

Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją?

vaistininkė„Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta. Dažnas pasakoja, kad net vasarą miega su vilnonėmis kojinėmis, nes pėdos visada šaltos“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė.

Šiuos pojūčius dažnai lydi silpnumas rankose ar kojose, nugaros, sprando ar juosmens skausmai, raumenų mėšlungis, nuolatinis nuovargis. Tirpimas naktį kartais būna toks stiprus, kad net pažadina iš miego.

Pasak vaistininkės, kartais tirpimas gali atsirasti ir dėl visiškai paprastų priežasčių – ilgo sėdėjimo, darbo prie kompiuterio, miego nepatogioje padėtyje, šalto oro ar laikino nuovargio.

Tokiais atvejais pakanka pakeisti padėtį, pajudėti ar sušilti, o simptomai praeina savaime“, – akcentuoja ji.

Pacientę ištiko insultas

Vaistininkė prisimena situaciją, kai į vaistinę užsuko nuolatinė klientė – senjorė, kurią jau pažinojo ne vienerius metus.

„Tą dieną mūsų nuolatinė pacientė atrodė kitaip – sunkiai orientavosi, kalbėdama užsikirsdavo. Matėme, kad ji pasimetusi, ieškojo raktų, atrodė sutrikusi. Iškvietėme greitąją. Vakare atėjusi jos dukra dėkojo – paaiškėjo, kad moteriai prasidėjo insultas. Gydytojai spėjo sureaguoti laiku“, – pasakoja Lina Stočkutė-Plytnikė.

Trumpalaikis ar pavojingas?

Vaistininkė išskiria keturias pagrindines priežastis, dėl kurių gali tirpti galūnės.

Pirmiausia – vitaminų ir mineralų trūkumas. Tokiu atveju pacientai dažniausiai jaučia simetrišką tirpimą abiejose rankose ar kojose, dažniau pėdose. Simptomai atsiranda lėtai, kartojasi, būna lydimi greitesnio nuovargio ar mėšlungio. Dažniausiai jie sumažėja arba visai išnyksta pradėjus vartoti B grupės vitaminus ir magnio preparatus.

„Antroji priežastis – nervo užspaudimas ar stuburo problemos. Šiuo atveju tirpimas dažniausiai pasireiškia tik vienoje kūno pusėje, sustiprėja naktimis ar po darbo, jį lydi skausmas sprande, petyje ar nugaroje. Dažnai girdime, kad tirpimas tarsi eina nuo kaklo į ranką. Tokiose situacijose vien papildų gali nepakakti – reikalinga ir gydytojo arba fizioterapeuto pagalba“, – aiškina L. Stočkutė-Plytnikė.

Trečioji – kraujotakos sutrikimai. Jie dažniausiai pasireiškia nuolatiniu šąlančių rankų ar kojų pojūčiu, nutirpimu šaltyje, pabalusiais pirštais, ypač šaltuoju metų laiku. Sušilus tirpimas sumažėja, o skausmas paprastai nejaučiamas.

Ketvirtoji priežastis – stresas ir nerimas. Šiuo atveju dilgčiojimas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, nebūtinai toje pačioje. Simptomai nepastovūs, dažnai sustiprėja įtampos metu. Tyrimų rezultatai dažnai geri, tačiau pojūčiai išlieka ir vargina.

„Jei tirpimas staigus, jaučiamas tik vienoje kūno pusėje, pasireiškia kalbos sutrikimas ar veido asimetrija – tai gali būti insulto požymis. Taip pat pavojinga, jei žmogus po traumos jaučia tirpimą. Tokiais atvejais būtina skubiai kviesti greitąją“, – pabrėžia vaistininkė.

Pasak jos, susirūpinti reikėtų ir tuomet, jei tirpimas kartojasi dažnai, trunka ilgiau nei dešimt ar penkiolika minučių, atsiranda naktimis, visada jaučiamas toje pačioje vietoje arba jį lydi skausmas, deginimas ar intensyvus dilgčiojimas. Tokie simptomai gali rodyti nervo užspaudimą, laikysenos ar stuburo problemas.

Kas gali padėti?

Pasak vaistininkės, nervų sistemai ypač svarbūs keli vitaminai ir mineralai. Vienas svarbiausių – vitaminas B1, padedantis perduoti nervinius impulsus. Jo trūkumas gali sukelti tirpimą, deginimo pojūtį ar silpnumą. B6, arba piridoksinas, reikalingas nervinių mediatorių gamybai – jo trūkumas pasireiškia dilgčiojimu, nervingumu. Vis dėlto svarbu žinoti, kad ilgai vartojant dideles B6 dozes gali išsivystyti neuropatija.

B12, arba ciankobalaminas, būtinas nervų apsauginiam dangalui – mielinui – palaikyti. Kai šio vitamino trūksta, dažnai juntamas simetriškas pėdų ar plaštakų tirpimas, sutrinka pusiausvyra. Dažniausiai B12 trūksta vyresniems nei 75 metų žmonėms, vegetarams, veganams ir tiems, kurie ilgai vartoja skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus.

„Svarbus ir vitaminas D, kuris susijęs su skausmo bei nuovargio jutimu. Nors rečiau, bet tirpimą gali lemti ir vitamino E trūkumas – šis antioksidantas apsaugo nervines ląsteles nuo pažaidos, o jo stoka pasireiškia koordinacijos ar jutimo sutrikimais“, – pažymi L. Stočkutė-Plytnikė.

Iš mineralų pirmiausia minimas magnis – „raminantis“ elementas, padedantis mažinti nervinę įtampą, mėšlungį ir gerinti miegą. Kalis svarbus nervinių impulsų perdavimui bei normaliai raumenų veiklai, o jo trūkumas gali sukelti sunkumo jausmą galūnėse ir raumenų silpnumą. Kalcis dalyvauja nervų ir raumenų signalų perdavime – kai jo stinga, gali atsirasti pirštų dilgčiojimas ar spazmai. Geležis reikalinga deguonies tiekimui nervams, tad jos trūkumas dažnai pasireiškia silpnumu, šalimo ar tirpimo pojūčiais, neretai kartu su mėšlungiu.

„Jei žmogus jaučia tirpimą ir dilgčiojimą – dažniausiai trūksta B grupės vitaminų. Jei jaučiamas ir mėšlungis – greičiausiai stinga magnio. Nuolatinis nuovargis bei keisti pojūčiai žiemą dažnai rodo vitamino D trūkumą. O jei galūnės šąla ir silpsta raumenys – verta pasitikrinti dėl galimos geležies stokos“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Ji priduria, kad nors vitaminai ir mineralai gali palengvinti simptomus, juos būtina vartoti atsakingai – net natūralūs papildai gali netikti, todėl svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Veiviržo draustinyje aptiktos dvi į Raudonąją knygą įtrauktos grybų rūšys

grybai

Šiuo metu Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos ekologai aktyviai vykdo stebėsenos darbus mūsų administruojamose saugomose teritorijose. Itin džiugu, kai stebėjimų metu šiose teritorijose atrandama naujų retų vabzdžių, augalų, žvėrių ar kitų rūšių, kurių čia anksčiau nebuvo aptikta. Kuokštinė grifolė ir ąžuolinė kepena Atlikdama stebėsenos darbus Veiviržo kraštovaizdžio draustinyje (Šilutės ir Klaipėdos r.) mūsų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus ekologė Asta Uselienė šiemet primą kartą draustinyje aptiko dvi į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas grybų rūšis – kuokštinę grifolę ir ąžuolinę kepeną.

Dėmesys Aukštumalos aukštapelkės atkūrimui

Aukštumalos

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija surengė nuotolinį Interreg Europe projekto „Peat-EU“ suinteresuotų šalių susitikimą, skirtą pažeistų pelkių hidrologinio režimo atkūrimui ir Aukštumalos aukštapelkės patirčiai. Susitikimo metu VšĮ „Pelkių fondas“ ekspertas Leonas Jarašius pristatė Lietuvoje įgyvendintų pelkių hidrologinio režimo atkūrimo projektų patirtį ir išsamiau aptarė Aukštumalos pavyzdį. Lietuvoje atlikto vertinimo metu identifikuotas 41-as pelkių atkūrimo projektas, apimantis apie 13 tūkst. ha teritoriją. Aukštumaloje hidrologinio režimo atkūrimo darbai buvo vykdomi keliais etapais – tvenkti sausinimo grioviai, įrengtos vandens lygį palaikančios užtvankos, pylimai

Į Švėkšnos kapines sugrąžintas paminklas Simonui Stanevičiui

Simonas Stanevičius

Po restauravimo į Švėkšnos kapines sugrįžo Simono Stanevičiaus paminklas. Laiko žymes nuo jo kruopščiai nuėmė restauratorius Vytautas Bliūdžius, atnaujintas paminklas vėl saugo vieno ryškiausių XIX a. lietuvių kultūros veikėjų atminimą. S. Stanevičius savo kūryboje garsino Žemaitiją, o paskutinio poilsio atgulė būtent Švėkšnoje. Simonas Stanevičius (gimė 1799 m. spalio 26 d. Kanopėnuose, dab. Raseinių r., mirė 1848 m. kovo 10 d. Stemplėse, Švėkšnos sen.) – vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis. Gimė smulkių žemaičių

Orai: lis, ūžaus stiprus vėjas, rytoj atvės

orai ruduo

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Spalio 8 d., ketvirtadienį, dieną lietaus nenumatoma. Vėjas pietryčių, pietų, 7-12 m/s. Aukščiausia temperatūra bus 17-22 laipsniai šilumos. Spalio 9 d., penktadienį, protarpiais lietus. Vėjas naktį pietryčių, pereinantis į pietvakarių, 9-14 m/s, vakariniame pakraštyje gūsiai sieks 15-20 m/s, dieną pietvakarių, vakarų, 15-20 m/s, vietomis 21-23 m/s, pajūryje iki 26 m/s. Temperatūra naktį bus 8-13, dieną – 10-15 laipsnių šilumos. Spalio 10 d., šeštadienį, naktį vietomis, dieną daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas

Taip pat skaitykite